Hifas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hifas – išsišakojusi, susiraizgiusi ir tankiai susipynusi gijelė. Daugybė plonyčių hifų sudaro grybo grybieną, arba micelį. Hifai labai ploni, 1-20 mikronų storio, auga viršūniniu būdu. Substrate grybiena plečiasi spinduliškai į visas puses, todėl išoriniai hifai būna patys jauniausi. Hifai suaugdami tarp savęs sudaro ilgas skaidulas. Paviršiuje jie susiraizgo į kompaktinę masę – vaisiakūnį. Grybiena gali būti įvairios spalvos, vienų grybų rūšių ji yra balta, kitų – pilka, melsva, gelva, oranžinė, violetinė, geltona ir kt., bet daugiausiai pasitaiko baltos ir pilkos spalvos.