HLA antigenas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Histokompatibilumo antigenai (HLA antigenai, angl. histocompatibility antigen) – proteinai, randami ant daugelio organizmo ląstelių paviršiaus, vadinami žmogaus leukocitų antigenais. Imuninė sistema naudoja HLA antigenus atskirti, kurios ląstelės priklauso organizmui, kurios ne. Kai imuninė sistema neatpažįsta ląstelės antigeno, sukuriami antikūniai, skirti šitos ląstelės sunaikinimui. Šitaip organizmas atpažįsta ir sunaikina infekcijas sukeliančias bakterijas, virusus, navikines ląsteles ir svetimkūnius (rakštis ir t.t.). Tokiu būdu imuninė sistema gina organizmą nuo medžiagų, kurios patenka į organizmą ir gali jam pakenkti.
Šiuos antigenus pirmą kartą 1958 metais aprašė Žanas Dosė (Jean Dausset).
