Imperatorius Taišio

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Imperatorius Taišio (jap. 大正天皇 Taishō tennō) (1879 m. rugpjūčio 31 d. – 1926 m. gruodžio 25 d.) – 123-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1912–1926. Tikrasis vardas – Yošihito (嘉仁), o vaikystės vardas – Haru-no-mija. Tėvas – Imperatorius Meidži. Devizas – 大正 Taisho

Imperatorius nuo meningito, ištikusio netrukus po gimimo, buvo fiziškai ir psichiškai nesveikas. Tačiau būdamas vienintelis vyriškos lyties Imperatoriaus Meidži palikuonis, po šio mirties tapo Japonijos valdovu.

Dėl silpnos sveikatos nesugebėjo mokytis, todėl daug laiko praleisdavo viloje Atamyje. Buvo slepiamas nuo visų akių.

[taisyti] Palikuonys

1900 m. vedė Sadako, su kuria susiaukė šių palikuonių:

• Imperatorius Šiova (1901–1989), tikrasis vardas – Hirohito.
• Princas Čičibu (Yasuhito), (1902–1953), vedė Matsudaira Setsuko, vaikų neturėjo.
• Princas Takamacu (Nobuhito), (1905–1987), vedė Tokugawa Kikuko, vaikų neturėjo.
• Princas Mikasa (Takahito), (1915-), vedė Yuriko.