Indijos kalbos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Indijos kalbos – Indijos subkontinente vartojamos kalbos. Indijos kalbos naudoja skirtingas rašto sistemas, kilusias iš devanagari, kuri naudojama sanskrito ir hindi kalbose. Keletas Indijos kalbų turi senas ir turtingas literatūrines tradicijas, tarp jų: telugų kalba, bengalų kalba, maratų kalba, hindi, tamilų kalba, kanadų kalba ir urdu, o ypatingai viena iš pasaulio klasikinių kalbų – sanskritas.
Valstybinė Indijos Respublikos kalba yra hindi (devanagiri raštas). Hindi kalba apie 30 % Indijos gyventojų. Taip pat Indijos Respublikos konstitucija pripažįsta 22 konstitucines kalbas (žr. Oficialių Indijos kalbų sąrašas). Šalia jų dar yra daugybė kitų regioninių kalbų bei dialektų.
Indijos kalbas galima skirstyti į dvi grupes: indų kalbos (priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai) šiaurėje ir dravidų kalbos pietuose.
Be šių kalbų anglų kalba naudojama kaip darbinė daugelyje profesijų (teisė, informatika ir kt.), ją moka apie 5% gyventojų.
