Jūras Bajerčius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jūras Bajerčius (1938 m. lapkričio 20 d. Kaune), choro dirigentas, pianistas, pedagogas.
[taisyti] Biografija
1948 – 1953 skambinti fortepijonu mokėsi Kauno vaikų muzikos mokykloje, 1954 baigė 12-ąją vidurinę mokyklą, 1953 – 1956 choro dirigavimo mokėsi J. Gruodžio muzikos mokykloje (dėst. A. Kairys). Mokyklą baigęs su pagyrimu, 1956 – 1961 choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. K. Kavecko klasė). Studijas baigė su pagyrimu. 1961 – 1964 čia dar studijavo K. Žiūraičio, Ch. Potašinsko ir T. Klimavičiūtės fortepijono klasėse. 1976 dirigavimo kvalifikaciją kėlė Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje (prof. A. Chazanovo ir prof. V. Sokolovo klasės), 1976 – 1980 tobulinosi Kazanės valstybinės konservatorijos asistentūroje (prof. S. Kazačkovo choro dirigavimo klasė), 1983 stažavo Latvijos valstybinėje J. Vytuolio (Vltols) konservatorijoje (doc. A. Krūminio (Krūminš) choro dirigavimo klasė ir doc. V. Sinaiskio operinio-simfoninio dirigavimo klasė) ir 1984 Talino valstybinėje konservatorijoje (prof. K. Arengo choro dirigavimo klasė).
Mokydamasis Kaune, 1955 – 1956 buvo vaikų muzikos mokyklos koncertmeisteris, 1956 – 1961 Vilniaus 2-ųjų vaikų namų meno vadovas. 1958 – 1965 dainavo Lietuvos radijo ir televizijos vyrų vokaliniame kvartete, kartu su estradiniu orkestru (dirigentas J. Vadauskas) padarė įrašų radijui, dalyvavo koncertuose ir videoklipų gamyboje. 1960 – 1961 Lietuvos radijo ir televizijos vaikų ir jaunimo redakcijos redaktorius, 1961 – 1963 Nemenčinės kultūros namų meno vadovas ir muzikos mokytojas vidurinėje mokykloje, vadovavo vaikų ir kultūros darbuotojų moterų chorams. 1962 – 1967 Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedros dėstytojas ir kartu su M. Gedvilaite studentų akademinio mišriojo choro vadovas. 1965 prie Lietuvos teatro draugijos aktorių namų Muzikų sekcijos subūrė pirmąjį Lietuvoje kamerinį mišrųjį chorą, kuris dainavo XIII-XVIII a. ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. 1967 ataskaitiniame koncerte Vilniaus Arkikatedroje pirmą kartą pokario metais atliko S. Sasnausko „Ad multos annos".
1967 – 1973 Lietuvos valstybinės konservatorijos Solinio dainavimo katedros dėstytojas, kamerinio mišriojo choro ir senovinio meno ansamblio vadovas. Chore ir ansamblyje dalyvavo Vilniaus miesto aukštųjų ir aukštesniųjų muzikos mokyklų dėstytojai ir studentai (vokalistai, chorverdžiai, aktoriai, instrumentalistai). Kamerinis choras ne vieną kūrinį Lietuvoje atliko pirmą kartą: J. S. Bacho choralus chorui ir vargonams, B. Kutavičiaus siuitą „Keturi temperamentai“, K. Brundzaitės vokalinį ciklą „Septynios mįslės iš lietuvių tautosakos“ ir kt. Senovinio meno ansamblis propagavo Renesanso epochos muziką, šokius, prozą ir poeziją. 1962 – 1975 Lietuvos valstybinės konservatorijos koncertmeisteris; akompanavo solistams ir dalyvavo kameriniuose ansambliuose, darė įrašus Lietuvos radijui. 1972 – 1975 surengė koncertų ciklą „Iš vokalinės-instrumentinės muzikos istorijos". Instrumentinis-vokalinis ansamblis populiarino XIV-XX a. muziką, koncertavo Lietuvoje ir Maskvoje.
1975 – 1980 m. J. Bajerčius buvo Leningrado valstybinės N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos Petrozavodsko filialo Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, studentų kamerinio mišriojo choro vadovas. Surengė lietuvių kompozitorių autorinių koncertų ir senovinės muzikos bei poezijos vakarų. M. K. Čiurlionio gimimo 100-ųjų metinių proga suorganizavo mokslinę konferenciją M. K. Čiurlionio kūryba ir jos vieta pasaulio mene„, pirmą kartą pokario metais originalo kalba atliko jo kantatą „De profundis“.
1980 – 1998 Daugpilio (Latvija) pedagoginio instituto (nuo 1993 pedagoginis universitetas) Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo 1991 docentas; 1982 – 1983 Muzikos pedagogikos skyriaus ir Choro dirigavimo katedros vedėjas, 1980 – 1981 kamerinio mišriojo choro vadovas, 1981 – 1985 ir 1987 – 1988 stacionaro ir neakivaizdinio skyriaus moterų choro vadovas. Instituto merginų chorą parengė 1988 Baltijos studentų dainų šventei „Gaudeamus-X" Vilniuje. Aukštosiose mokyklose išugdė apie 100 choro dirigentų.
Nuo 1988 iš Latvijos važinėjo į Lietuvą ir tęsė muzikinę veiklą. Keletą metų dirbo Vilniaus vaikų ir paauglių klubų susivienijimo metodiniame centre, 1991 Vilniaus 22-ojoje (nuo 1993 M. Daukšos) vidurinėje mokykloje suorganizavo kamerinį mergaičių chorą „Lietuvaitės" (1994), kuris daug koncertuoja Lietuvoje ir svetur, gieda bažnyčiose ir dalyvauja įvairioje kultūrinėje veikloje. Kartu su Daugpilio pedagoginio universiteto dėstytoja V. Jasmane (padedant buvusiam Latvijos ambasadoriui Lietuvoje A. Sarkaniui) 1993 M. Daukšos vidurinėje mokykloje įkūrė latvių muzikos studijų centrą.
J. Bajerčius buvo chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas ir narys. Jis vedė dirigavimo ir darbo su choru pamokas Maskvos (1975), Kazanės (1979) ir Rygos (1983) konservatorijose, skaitė pranešimus respublikinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose Petrozavodske (1975), Rezeknėje (1995) ir Daugpilyje (1985 ir 1995), užsienio leidiniuose ir periodinėje spaudoje paskelbė metodinių ir mokslinių straipsnių, parengė mokymo programų Latvijos aukštosioms mokykloms: „Dirigavimas“ (1996) ir „Dirigavimo mokymo metodika" (1996). Sukūrė vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrinių.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
