Japonų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Japonų kalbos – iš bendros prokalbės kilusių kalbų šeima. Nėra visuotiniai pripažintos teorijos apie japonų kalbų giminystę su kitomis kalbų šeimomis, tačiau yra keletas konkuruojančių teorijų.

Šią kalbų šeimą sudaro:

• Japonų kalba (日本語) ir jos tarmės
  • Rytų japonų tarmė
  • Vakarų japonų tarmė
• Riūkiū kalbos (琉球語)
  • Amami kalba (奄美語)
    • Šiaurės tarmių grupė
      • Tanegašimos tarmė
      • Jakušimos tarmė
      • Šiaurės Ošimos tarmė
    • Pietų tarmių grupė
      • Pietų Ošimos tarmė
      • Jorono tarmė
  • Okinaviečių kalba (沖縄語)
    • Kunigami tarmė (kitaip – Šiaurės Okinavos)
    • Ie tarmė
    • Pietų tarmė (kitaip – Centrinės Okinavos arba standartinė okinaviečių)
      • Pagrindinė tarmė
      • Šimajiri tarmė (jos kalbiniai ryšiai nepilnai nustatyti, bet paprastai priskiriama Pietų tarmei pagal geografinį principą)
  • Mijako kalba (宮古語)
    • Mijako tarmė
    • Irabu tarmė
  • Jaejama kalba (八重山語)
    • Išigaki tarmė
    • Iriomote tarmė
    • Taketomi tarmė
  • Jonaguni kalba (与那国語)