Jieznas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Jieznas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  |
||||||||||||||||
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Prienų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2006): | 1 383 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Jieznas – miestelis Prienų rajone, 16 km į rytus nuo Prienų. Seniūnijos centras. Mieste stovi Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia (XVII a. 2-oji pusė), yra gimnazija, globos namai (jais rūpinasi fondas „Jiezno vaikai“). Miesto pietiniame pakraštyje telkšo Jiezno ežeras, teka Jieznelės upelis.
[taisyti] Istorija
Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas Jiezno vardas, yra 1492 m. gruodžio 4 d. Ldk Aleksandro privilegija – čia minimas Jiezno dvaras ir valsčius. Miestelis ėmė kurtis XVI a. 2-ojoje pusėje (1581 m. Jieznas minimas kaip miestelis). 1633 m. Jiezno dvarą nupirko LDK iždininkas Pacas, ir Jieznas ilgainiui (XVII–XVIII a.) tapo Pacų giminės rezidencija. Pirmąją bažnyčią 1643 m. pastatė Steponas Kristupas Pacas, o 1670 m. ji buvo pašventinta.
XX a. pradžioje Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Jieznas buvo tapęs kovų židiniu. 1919 m. vasario 10–13 d. čia vyko dideli mūšiai tarp lietuvių (kuriems padėjo vokiečiai) ir rusų bolševikų. Raudonoji Armija buvo užėmusi Vilnių ir ruošėsi žygiui į Kauną, bet Jiezne sutiko didelį pasipriešinimą: lietuviai puolė bolševikus, bet dėl mažesnių pajėgų pralaimėjo mūšį (žuvo 18 savanorių, keliolika pateko nelaisvėn). Vasario 13 dieną sulaukę pastiprinimo lietuviai sumušė bolševikus ir privertė juos trauktis. Tai buvo svarbi pergalė tolesnei Kauno gynybai.
1956 m. Jieznas gavo miesto teises. 2002 m. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Kadangi daugeliu atvejų vandenvardžiai yra atsiradę pirmiau nei vietovardžiai, todėl ir dėl Jiezno manoma panašiai. Tačiau lieka neaišku, kuris vandenvardis buvo svarbiausias miesto pavadinimui atsirasti – Jiezno ežeras, upelis Jieznelė ar raistas Jieznis. Labiausiai tikėtina, kad pirminis buvo ežero vardas, o iš jo jau kilo miesto, upės ir raisto pavadinimai.
Kalbininko K. Būgos nuomone, ežero pavadinimo šaknis yra jotvingiška.
Liaudies etimologija pasakoja, kad Jiezno ežeras buvo labai gilus, ir jo dugno nieks nepasiekdavo. Sakydavo, kad jis be dugno. Iki Pacų Jieznas priklausė Jakaterinos palikuonims. Vieną kartą puotaudami prie ežero jie nutarė įsitikinti, ar tikrai ežeras be dugno. Nėrė vienas - nepasiekė dugno, antras - taip pat. Pagaliau nėrė trečias ir ilgai neišnėrė. Visi nuščiuvę laukė. Pagalaiu jis išniro ir sušuko: Есть дно! („Yra dugnas!“). Nuo to laiko ežerą vadino Jiezno vardu, o miestelis taip pat liko Jieznas.
