Jonas Statkus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Statkus (1923 m. kovo 15 d. Pagramantės k., Skuodo r.), vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.
[taisyti] Biografija
Gausioje ūkininko šeimoje buvo 17-asis vaikas. 1936 baigė Šačių pradžios mokyklą, 1938 – 1940 mokėsi Plinkšių žemės ūkio mokykloje, savarankiškai išmoko vargonuoti. 1943 – 1944 vargonininkavo Endriejave (Klaipėdos r.), o 1944 – 1948 Šateikiuose (Plungės r.), visur turėjo subūręs didelius chorus. 1948 – 1951 choro dirigavimo mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (dėst. A. Ilčiukas), domėjosi kompozicija, dainavo Valstybinės filharmonijos mišriajame chore, vadovavo avalynės kombinato mišriajam chorui – miesto chorų apžiūroje pelnė antrąją vietą, dalyvavo 1950 respublikinėje dainų šventėje. 1952 – 1953 Druskininkų kultūros namų meno vadovas ir vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas. Kultūros namuose suorganizavo mišrųjį chorą, kuris chorų apžiūroje laimėjo antrąją vietą, dalyvavo Vilniaus srities dainų šventėje. 1953 surengė Druskininkų apylinkės pirmąją dainų šventę.
Nuo 1953 rudens Vilniaus technologinio ir lengvosios pramonės technikumų chorų vadovas. Saugumo agentų buvo persekiojamas – vienai parai pasodintas į Lukiškių kalėjimą; buvo išlaikęs stojamuosius egzaminus į Lietuvos valstybinę konservatoriją, bet mandatinės komisijos nepriimtas.
Nuo 1955 J. Statkus Klaipėdos 4-osios vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro vadovas. Choruose dainuodavo iki 350 vaikų ir jaunimo. Didelį choristų būrį mokytojas parengė 1964 I respublikinei moksleivių dainų šventei Vilniuje. 1966 – 1970 mokytojavo uostamiesčio 12-ojoje vidurinėje mokykloje, vadovavo vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorams. Su mišriuoju choru 1967 Klaipėdos miesto chorų apžiūroje laimėjo pirmąją vietą, kelis chorus atvežė į 1969 respublikinę moksleivių meno ir sporto šventę Vilniuje. 1971 – 1974 buvo Klaipėdos miesto 51-ojo vaikų darželio muzikos vadovas. Daug metų vadovavo miesto muzikos mokytojų metodinei komisijai, dirigavo dainų šventėse, 1959 apdovanotas Liaudies švietimo žymūno ženkleliu. Tačiau nesutarė su miesto sovietine valdžia ir iš pedagoginės veiklos buvo išstumtas.
Be pedagoginio darbo, J. Statkus 1959 suorganizavo Klaipėdos miesto švietimo darbuotojų dainų ir šokių liaudies ansamblį, kurį parengė 1960 respublikinei dainų šventei. 1960 suorganizavo „Žvejų“ ansamblį, vėliau išaugusį į „Pamario krašto" etnografinį ansamblį. Kolektyvas, gyvavęs iki 1974 metų, buvo populiarus visame Klaipėdos krašte. 1969 subūrė Klaipėdos gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos vyrų chorą ir apie penkerius metus jam kūrybiškai vadovavo, nemažai koncertavo, parengė 1970 respublikinei dainų šventei. 1961 moksleivių mišrųjį chorą suorganizavo Klaipėdos politechnikume.
Nuolat jausdamas sovietinės valdžios persekiojimą, nuo 1975 pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorui Palangos bažnyčioje.
Nuo 1979 vargonininkavo Telšių katedroje, kur subūrė net tris chorus: moterų, vyrų ir mišrųjį. 1985 – 1988 vargonininkavo ir vadovavo chorui Gargžduose, o 1988 – 1989 Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, suorganizavo didelį mišrųjį ir jaunimo chorą. 1993 pradėjo važinėti į Šačių (Skuodo r.) parapiją ir ten vargonininkauti.
Nuo 1995 Klaipėdos pensininkų Pajūrio bendrijos „Bočiai" ansamblio meno vadovas. Su šiuo kolektyvu dalyvauja koncertuose, gieda bažnyčiose. Yra Žemaičių Šv. Cecilijos draugijos narys. Surinko daug medžiagos apie Kuršių Neriją, užrašė lietuvių liaudies dainų, paskelbė straipsnių vietinėje ir respublikinėje spaudoje, su pedagogu J. Matučiu pirmieji pradėjo organizuoti Jūros šventes.
J. Statkus – produktyvus kompozitorius, sukūręs per 200 įvairių kūrinių. Tai dainos suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo chorams, solo ir duetų dainos, harmonizuotos liaudies dainos, giesmės, net 12 mišių, operos „Ryklė“, „Knygnešys“ ir „Niūrus likimas“, simfoninė poema „Kaukazo kalnuose", daug įvairių instrumentinių kūrinių. Dalį savo kūrinių yra nusiuntęs į JAV – J. Žilevičiaus muzikologijos archyvui. Kai kurios jo dainos, giesmės ir mišios tapo populiarios ir atliekamos koncertų salėse bei bažnyčiose. 1992 m. gegužės 21 d. Klaipėdoje ir 1996 m. spalio 6 d. Šatėse surengti jo kūrybos autoriniai koncertai.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
