Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius (1855 m. vasario 19 d. Panausupio k., Daukšių parapijoje, Padovinio valsč., Marijampolės apskr. -1915 m. birželio 14 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse), kunigas, chorvedys, dainininkas, kompozitorius, poetas, bitininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas.

[taisyti] Biografija

Marijampolėje baigęs keturias klases, įstojo į Seinų kunigų seminariją, 1880 įšventintas kunigu. Gerai mokėjo lenkų kalbą, todėl buvo paskirtas į Lomžos parapiją. Trumpai kunigavo ir Varšuvoje, o nuo 1892 Vilniaus vyskupijoje. Vilniuje buvo keliamas iš parapijos į parapiją. Dirbo Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios kamendoriumi, kunigavo Vilniaus Šv. Jono, Vilniaus Šv. Rapolo, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčiose, buvo išvykęs į Strūnaičio ir Varėnos parapijas. Kurį laiką gyveno ir Peterburge, kur domėjosi lietuviškos spaudos reikalais. Subūrė lietuvių inteligentų „Apaštalų kuopą", rūpinosi, kad Vilniaus bažnyčiose būtų nedraudžiamos lietuviškos pamaldos.

Jo rūpesčiu 1901 Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje atgimė lietuvių kalba. Iki 1904 vadovavo Lietuvių sambūriui Vilniuje. 1897 prie Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios subūrė pirmąjį lietuvišką chorą ir sukūrė jam dainų, surengė koncertų. Chorą mokė prisidengdamas bažnytiniais choralais ir bitininkystės kursais. Turėjo savo pasigamintą smuiką ir su juo mokė choristus – dažniausiai savo paties sukurtas eiles ir melodijas. Tai „Dieve, kaip ilgai Lietuva varguose“, Neverk, Lietuva, tu mano mieliausia„, „Ant Dauguvos skardžių“, „Vai kur eisit, mano mielos mergužėlės“, „Kur upelis teka“, „Močiutė mano“ ir kt. Dainas chorui parinkdavo ir iš V. Kudirkos dainų rinkinio „Kanklės". Pirmasis viešas choro pasirodymas įvyko 1900 rudenį Bokšto gatvėje, privačiame bute; dalyvavo dešimt klausytojų. Antrasis choro koncertas, sutraukęs daugiau klausytojų, buvo surengtas 1901 m. kovo 11 d. Trakų gatvėje Nr. 2; programoje – deklamatoriai ir vaidintojai, grojo ir karo orkestras. Trečiasis ir paskutinis choro pasirodymas įvyko rusų-japonų karo metais (1904 – 1905?) dabartinės Filharmonijos rūmuose.

Kunigas J. Ambraziejus visą gyvenimą domėjosi chorais, buvo draugijos „Vilniaus kanklės“ narys. Redagavo ir išleido mėnesinį žurnalą „Lietuvos bitininkas“ (1905), 1906 – 1908 žurnalo „Šviesa“ redaktorius ir leidėjas, parašė ir išleido „Elementorių“ (1906), „Trumpą Rymo katalikų katekizmą“ (1906) ir „Lenkų-lietuvių-rusų kalbų žodyną" (1907). Už raginimą klausyti tik lietuvių vyskupų buvo atleistas iš kunigo pareigų – vertėsi bitininkyste. Į paskutinę kelionę palydėjo tik keletas jo choro dalyvių.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.