Juozapas Kukta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Kukta (1873 m. lapkričio 3 d. Kurkliuose – 1942 m. birželio 16 d. Kaune) – vyskupas, visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas. Palaidotas Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje.
[taisyti] Biografija
Tėvai – pasiturintys ūkininkai.
Pasimokęs namuose, išvyko į Vilnių pas dėdę Martyną Kuktą, vieną pirmųjų lietuvių spaustuvininkų. Mokydamasis privačiai baigė vidurinį mokslą.
Būdamas 18 m., įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Ją baigęs 1895 – 1899 m. mokėsi Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1898 m. įšvęstas į kunigus, 1899 m. gavo teologijos magistro laipsnį ir paskirtas į Vilnių. 1899 – 1901 m.- Švč. Trejybės – Aušros vartų bažnyčios vikaras.
Vilniaus lietuviams katalikams atgavus Šv. Mikalojaus bažnyčią, Juozapas Kukta 1901 – 1906 m. buvo jos klebonas. Bažnyčioje buvo lietuviškos spaudos slėptuvė. Čia pradėjo laikyti pamaldas lietuvių kalba, subūrė lietuvių giedotojų bažnytinį chorą. Bažnyčia tapo lietuvybės centru Vilniuje.
1902 m. paskirtas tikybos mokytoju Vilniaus komercinėje mokykloje, keturklasėje miesto mokykloje ir nepilnamečių nusikaltėlių kolonijoje. Tikybą lietuviams dėstė lietuvių kalba. Buvo uolus lietuvių reikalų gynėjas. Vilniuje 1904 m. po spaudos draudimo panaikinimo buvo vienas iš Vilniaus žinių laikraščio organizatorių. 1905 m. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Nuo 1906 m. dėstė lietuvių kalbą Vilniaus kunigų seminarijoje. 1922 m. kartu su 33 lietuviais veikėjais lenkai ištrėmė iš Vilniaus. Nuo 1926 m. iki mirties – pirmasis Kaišiadorių vyskupas.
