Kėdainių herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kėdainių herbas – skydas nuskeltas iš dešinės į du laukus: mėlyną (priekiniame lauke) ir auksinį. Mėlyname lauke sidabrinė pasaga su trimis auksiniais kryžiais. Ją, iš auksinio lauko, įsiterpusi į mėlynajį lauką, laiko juoda erelio koja su juodu sparnu.

[taisyti] Istorija

Kėdainiai iki XIX a. buvo privatus miestas ir turėjo net kelis herbus. Kai miestas priklausė Kiškoms, Zigmantas Vaza suteikė Magdeburgo teises ir herbą (1590 m. balandžio 15 d.) – mėlyname skydo lauke sidabrinė pasaga (lenk. potkowa) su trimis auksiniais kryžiais. Viduryje pasagos dvi lašišos.

Vedus kunigaikščiui Kristupui Radvilai Oną Kiškaitę herbas buvo pakeistas. 1627 m. atsirado nuskeltas herbo skydas. Auksiniame lauke juodas erelio sparnas su koja, mėlyname pasaga su kryžiais. Tokį herbą 1648 m. balandžio 28 d. patvirtino valdovas Vladislovas Vaza.

Juodas erelio sparnas su koja yra dalis kunigaikštiškojo Radvilų herbo, o pasaga – Kiškų ir dalis pirmojo Kėdainių herbo.

XX a. susigražinus miesto herbą, šis buvo klaidingai perpieštas iš išlikusių XIX a. dokumentų. Tuomet erelio sparnas ir pasaga buvo skirtinguose laukuose ir nesujungti erelio koja. Toks klaidingas herbas buvo pasiūlytas ir 1969 m., kuris po poros metų buvo panaikintas

Atkurtą Kėdainių herbą (dailininkas A. Tarabilda) patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1991 m. rugpjūčio 30 d.