Kaulinės žuvys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
PERTVARKOMAS VISAS ŽUVŲ ANTKLASIS (iš viso bus apie 520 šeimų), TODĖL GALIMI NEATITIKIMAI IR KLAIDOS
| Osteichthyes | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Dumblažuvė (Amia calva) |
||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Kaulinės žuvys (Osteichthyes) – žuvų anklasis. Šaltakraujai gyvūnai, kvėpuojantys žiaunomis. Gyvena gėlame ir jūros vandenyje. Galvos šonuose turi žiauninius plyšius, uždengtus dangteliais. Burna su žandikauliais. Krūtininiai ir pilviniai pelekai sudaryti iš kremzlinių ir kaulinių spindulių, sujungtų plėvėmis. Širdis iš dviejų kamerų, 1 kraujo apytakos ratas. Turi dvi šnerves.
Pasaulyje žinoma apie 23 000 žuvų rūšių, Lietuvoje – 85 (Lietuvos žuvys).
[taisyti] Nervų sistema ir jutimo organai
Nugaros smegenys išsidėsčiusios stuburo kanale, o nuo jų atsišakoja nervų poros, kurios reguliuoja kūno ir peleko raumenų darbą. Priekinėje dalyje stuburo smegenys pereina į galvos smegenis. Galvos smegenys skirstomos į penkias dalis: 1. Priekinės smegenys – nuo jų į uoslės organus eina du uoslės nervai; 2. Tarpinės smegenys – dalyvauja priimant regėjimo dirginimus; 3. Vidurinės smegenys – nuo jų nervai eina į akių raumenis; 4. Smegenėlės – koordinuoja judesius ir pusiausvyrą; 5. Pailgosios smegenys – reguliuoja visas svarbiausias organizme vykstančias funkcijas.
Jutimo organamas priklauso akys, kuriomis žuvys skiria daiktų formą ir spalvą. Uoslės organus sudaro šnervės, pereinančios į akliną maišelį su jutiminėmis ląstelėmis. Klausos organai yra giliai kaukolėje, bet žuvys girdi. Visame kūno paviršiuje yra jutiminės ląstelės. Kai kurios žuvys priekinėje kūno dalyje turi lytėjimo ūselius (šamas, menkė). Šonine linija žuvys junta vandens srovės kryptį ir jėgą. Ši linija leidžia išvengti kliūčių ir gaudyti grobį.
[taisyti] Kaulinių žuvų sistematika
Kaulinės žuvys skirstomos į dvi klases:
- Stipinpelekės žuvys (Actinopterygii)
- Mėsingapelekės žuvys (Sarcopterygii)
