Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, – Kaišiadorių vyskupija, Širvintų dekanatas.
Stovi Širvintų rajone, Kiauklių kaime, Kiauklių ežero pietrytiniame krante, prie Šešuolėlių-Želvos kelio. Medinė. Įrengta 1941 m. buvusioje prieglaudoje.
[taisyti] Istorija
Kiaukliuose XVI a. antrojoje pusėje buvo palivarkas, kuris priklausė Vilniaus vyskupo Šešuolių dvarui 1758 m. vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius naujai pastatytos Kiauklių bažnyčios altarijai dovanojo Vazgūnų kaimą su palivarku.
1817 m. vietoj senosios pastatyta nauja bažnyčia.
1858 m. jai pakeisti sienojai.
1831 m. Kiauklių bažnyčia tapo filija.
1869 m. iškėlus iš Kiauklių kunigą, valdžia neleido skirti kito dvasininko. Policija pateikė neteisingus duomenis, taip „įrodydama", kad bažnyčia nereikalinga.
1871 m. liepos 3 d. vidaus reikalų ministras įsakė ją uždaryti ir nugriauti. Tikintieji atvykusių griauti kareivių prie bažnyčios neprileido.
1872 m. sausio 20 d. įsaku maldos namai grąžinti. Kiauklių bažnyčios gynimas sustabdė beatodairišką Vilniaus vyskupijos bažnyčių uždarinėjimą.
1906 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas.
1909 m. pradžioje komisija priėmė pastatytą bažnyčią ir leido joje laikyti pamaldas.
1912 – 1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
[taisyti] Architektūra
1941 m. sudegus bažnyčiai, maldos namai įrengti buvusioje prieglaudoje. Prie bažnyčios stovi kryžius, koplytstulpis ir senoji mūrinė varpinė.
