Klasteris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klasteris – tarpusavyje ekonomiškai susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių, orientuotų į baigtinį skaičių galutinių produktų, visuma. Tai pagal geografinį principą vienoje vietoje sukoncentruotos tarpusavyje sąveikaujančios įmonės, vykdančios bendrą veiklą.
Klasteris yra organinis rinkos darinys. Tai svarbus konkurencingumo didinimo (šakos ar visos šalies mastu) veiksnys. Bendros veiklos rezultatas – daug galutinių produktų.
Klasteriai formuojasi dešimtis ar net kelis šimtus metų, apima įvairius industrinius regionus, dirbtinai kurti juos nėra neįmanoma, bet nėra naudinga kitiems rinkoms dalyviams bei prieštarauja laisvosios rinkos dėsniams: subsidijos ir netikslinga parama tam tikroms įmonėms iškreipia konkurenciją ir sudaro nelygias sąlygas įvairių subjektų veiklai.
[taisyti] Rūšys
Gali būti nacionaliniai arba tarptautiniai klasteriai. Regioniniai apima smulkųjį verslą, amatus, mažas įmones. Pagal veiklos sritis – pramoniniai klasteriai, žemės ūkio, kompiuterių, biotechnologijų, informacijos technologijų, mašinų gamybos ir kt.
[taisyti] Pavyzdžiai
Vienas ryškiausių Europos klasterių yra Šiaurės Italijos kėdžių klasteris: 100 kvadr. km plote yra apie 12 000 įmonių, 14 000 žmonių, sukuriama 1,7 mlrd. eurų pridėtinė vertė – čia pagaminama per 70 proc. visų Italijos kėdžių (Italija yra didžiausia pasaulyje kėdžių eksportuotoja).
„Ketler“ (peilių, stalo įrankių gamyba) klasteris yra vienas seniausių (gyvuoja per 500 metų): formavosi tarpusavio ryšių, giminystės pagrindu ir netgi tapo Italijos kultūros dalimi.
Lietuvos įmonės taip pat stengiasi integruotis į (tarptautinius) klasterius: “Vilniaus Vingis” – į „Samsung“, „Philips“ ir kitus. Inicuojuotas Saulėtekio klasteris.
Klasterių kūrimasis vad. klasterizacija.
