Kojotas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Canis latrans | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kojotas (Canis latrans) |
||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Kojotas (lot. Canis latrans) – šuninių šeimos žinduolis aptinkamas tik Šiaurės Amerikoje. Pavadinimas kildinamas iš actekų k. coyotl – lojantis šuo. Kūnas 75-100 cm ilgio, uodega apie 30 cm ilgio, aukštis 50 cm, svoris iki 21 kg. Kailis tamsiai rudai pilkas, papilvė šviesesnė.
Gyvena atvirose vietose, kartais patraukia į miškus. Neretai glaudžiasi priemiesčiuose, nes lengvai pritampa prie antropogeninio landšafto. Maisto ieško vienas. Beveik 90 proc. raciono sudaro gyvūninės kilmės maistas. Gaudo kiškius, smulkius graužikus, o taip pat gyvates, tačiau nevengia ir vaisių, vabzdžių, maitos, kartais užpuola naminius gyvulius. Pavasarį kojoto patelė urve atveda apie 6 jauniklių vadą. Kol jie saugūs tūno po žeme, patinas neša jiems maisto.
