Kolyma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis yra apie upę. Apie trėmimo vietą žiūrėkite: Kolyma (regionas)
| Kolyma | |
|---|---|
 |
|
| Ilgis | 2513 km |
| Baseino plotas | 643 000 km² |
| Vidutinis debitas | 3900 m³/s |
| Ištakos | Magadano sr. |
| Žiotys | Rytų Sibiro jūra |
| Šalys | Rusija (Magadano sr., Jakutija) |
Kolyma (rus. Колыма) – upė Rusijoje, šiaurės rytų Sibire, Magadano srityje ir Jakutijoje. Susidaro susiliejus Ajan Jurio ir Kulu upėms, prasidedančioms Ochotsko-Kolymos kalnyne. Pradžioje teka kalnuotomis vietovėmis, daugiausia į rytus ir šiaurės rytus, slenkstėta ir uolėta vaga. Vėliau pasuka šiaurės link platesniu slėniu, o už Zyriankos teka Kolymos žemuma. Ties Ambarčiku įteka į Rytų Sibiro jūros Kolymos įlanką; sudaro deltą (plotas 3000 km²). Svarbiausi intakai: Jasačnaja, Ožogina (kairieji); Korkodonas, Omolonas, Aniujis (dešinieji).
Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo patvinsta. Per metus nuneša 5,5 mln. m³ vandens. Ledai laikosi nuo rugsėjo pabaigos – spalio, iki gegužės pabaigos – birželio pradžios. Laivyba nuo Bachapčio upės žiočių, o reguliariai laivuojama nuo Ust Srednekano. Aukštupyje patvenkta Kolymos užtvanka, statoma Ust Srednekano užtvanka. Žvejyba. Svarbiausios pakrančių gyvenvietės: Zyrianka, Srednekolymskas, Čerskis, Ambarčikas. Kolymos baseine išgaunamas auksas.
