Kretinga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kretinga

55°53′30″N, 21°14′50″E

Valstybė:

Lietuva

Savivaldybė:

Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojų (2006):

21 421

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)
Vardininkas:	Kretingà
Kilmininkas:	Kretingõs
Naudininkas:	Krẽtingai
Galininkas:	Krẽtingą
Įnagininkas:	Krẽtinga
Vietininkas:	Kretingojè

Kretinga – vienas iš seniausių vakarų Lietuvos miestų, įsikūręs prie Akmenos upės, šalia Palangos kurorto (11 km į rytus), 25 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Rajono centras, taip pat miesto seniūnijos ir apylinkių seniūnijos centras.

Kretingoje iš šiaurės į pietus vingiuoja Akmena (Danė). Didesnioji miesto dalis išsidėsčiusi rytiniame upės krante. Čia yra savivaldybė, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1617 m.), bernardinų vienuolynas (su seniausiu išlikusiu saulės laikrodžiu Lietuvoje – apie 1610 m.), Evangelikų liuteronų bažnyčia, kultūros namai. Šiauriniame pakraštyje yra Dvaro rūmai, Kretingos muziejus, rajono centrinė ligoninė, poliklinika, čia telkšo du ežerai. Vakariniame Akmenos (Danės) krante yra pramonės įmonės (elektros tinklai, statybų, santechnikos įmonės, žvėrininkystės ūkis, AB „Kretingos grūdai“ ir kt.), eina geležinkelis į Klaipėdą.

[taisyti] Istorija

Kretinga (Cretyn) pirmąkart paminėta 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko rašte, kaip Kuršių genties gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos žemei. Manoma, kad jau XIII a. Kretingoje buvusi pilis. 1263 m. kryžiuočiai didelėmis pajėgomis buvo užpuolę Kretingą ir tai rodo, kad jau XIII a. viduryje čia buvo strategiškai svarbus lietuvių (ar kuršių) gynybos punktas.

Nuo XV a. žinomas dvaras, kuris 1572 m. atiteko Žemaičių seniūnui J. K. Chodkevičiui, kuris čia 1602 metais įsteigė bernardinų vienuolyną, 1609 m. sausio 23 d. suteikė Magdeburgo teises (pavadindamas savo garbei Karolstadt), 1610-1617 metais pastatydino bažnyčią. 1778 m. miestas neteko Magdeburgo teisių, 1791 m. vėl atgavo.

1993 m. birželio 12 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Kazimieras Būga ir vėlesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas – tai kret- šaknis ir -inga priesaga (būdinga kuršių žemėms). Šaknis kret- gali būti siejama su žodžiu kretėti – „drebėti, virpėti, tirtėti“. Taigi vietovė galėjo turėti kretinčios vietos, liūno reikšmę.

Tačiau kitas lietuvių kalbininkas, Antanas Salys, remdamasis istoriniuose raštuose aptinkama miesto vardo forma be g raidės (Cretyn, Creten, Kretine ir kt.), iškėlė hipotezę, kad pirmoji vardo lytis buvo Kretenė, kuri kilusi nuo asmenvardžio Kretas ar Kreta. Tai jis aiškino gyvenviečių vardų istorinės raidos analogijomis su Palanga, Būtinge.

Kretingos vardo formos be g raidės rašytos tik vokiečių, o nuo XVI a. slaviškai randamos beveik vien tik formos su g raide. Tai gali būti aiškinama tuo, kad tarp į Pabaltįjį atsikėlusių vokiečių vyravo vokiečių žemaičių tarmė, kurioje XIV–XV amžiuje g ir j buvo susipainiojusios ir keisdavo viena kitą. Todėl ir Kretingos forma galėjo pavirsti Kretinje ar Kretene. Priesaga -ing- aiškiai atsirado XVI a. pabaigoje.