Kunigaikštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kunigaikštis (nuo žodžio kunigas) – Lietuvoje aukščiausias kilmingųjų titulas. Lietuvos valdovas vadintas „didžiuoju kunigaikščiu“ taip nurodant jo išskirtinį statusą. Kunigaikščio titulą turėdavo dalines kunigaikštystes, pvz., Polocko, Slucko, valdantys kilmingieji, kurių valdžia tose teritorijose buvo paveldima.

Kunigaikščiais lietuvių kalboje vadinami ir kitų šalių panašaus statuso kilmingieji, taip pat kunigaikštis yra „hercogo“ bei slavų „kniaz“ (rus. Князь) sinonimas.

Frankų Imperijoje ir vėliau Vokiečių Nacijos Šventojoje Romos imperijoje kunigaikščiai buvo žemės valdytojai, pagal hierarchiją buvę po karaliaus arba kaizerio.