Lūžimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lūžęs spindulys – spindulys, sklindantis antrąja aplinka. Kampas, kurį sudaro lūžęs spindulys ir statmuo aplinkų ribai, vadinamas lūžio kampu γ (gama).
[taisyti] Šviesos lūžio dėsnis
Kritimo ir lūžio kampų sinusų santykis dviems medžiagoms yra pastovus dydis. sinα/sinγ=n
Krintantis spindulys, lūžęs spindulys ir statmuo aplinkų ribai yra vienoje plokštumoje, statmenoje aplinkas skiriančiam paviršiui. n- antrosios aplinkos lūžio rodiklis pirmosios atžvilgiu. Aplinkos lūžio rodiklis vakuumo atžvilgiu, vadinamas absoliutiniu lūžio rodikliu. Jis parodo kiek kartų šviesos greitis (c) vakuume didesnis už šviesos greitį toje medžiagoje. n=c/v (v- šviesos greitis medžiagoje).
Aplinka, kurioje šviesos greitis mažesnis, vadinama optiškai tankesne. Lūžio dėsnis, šviesos spinduliui pereinant iš optiškai tankesnės medžiagos į orą (vakuumą)užrašomas taip: sinα/sinγ=1/n
Ir šiuo atveju kritimo kampas yra mažesnis už lūžio kampą.
Jei šviesa pereina iš medžiagos, kurios lūžio rodiklis n1 į medžiagą, kurios lūžio rodiklis n2, tai lūžio dėsnis: sinα/sinγ=n2/n1
