Lernos hidra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
| Fantastinės būtybės | |
|
|
|
Lernos hidra – graikų mitologijos devyngalvė jūrų pabaisa, Tifono ir Echidnos palikuonė. JI gyveno Lernos pelkėje ir niokojo apylinkes. Lernos hidra turėjo 9 galvas, iš kurių 8 buvo mirtingos, o vidurinė, devintoji – nemirtinga. Lernos hidrą užmušė Heraklis, vykdydamas vieną iš 12 žygdarbių.
[taisyti] Heraklio žygdarbis
Gavęs karaliaus Euristėjo paliepimą, Heraklis sėdo į karo vežimą ir išvažiavo kartu su giminaičiu Jolaju. Jie surado hidros urvą, ugnies strėlėmis privertė išlįsti laukan ir Heraklis puolė hidrą, mosuodamas kuoka. Kad ir kiek besistengė, bet jam nepavyko įveikti pabaisos, nes vos tik numušdavo vieną galvą, tuoj jos vietoje atsirasdavo dvi naujos. Hidrai padėti atropojo milžiniškas vėžlys, tačiau Heraklis jį įveikė. Tada pasikvietė į pagalbą Jolają. Jolajas padegė mišką, nuodėguliais pridegino hidros kaklus, ir galvos nebegalėjo ataugti. Liko tik nemirtingoji galva. Heraklis ją numušė, užkasė ir ant tos vietos užritino uolą. Hidrą sukapojo ir jos tulžyje (kai kur nurodoma, kad kraujuje) suvilgė savo strėles. Nuo to laiko kiekvienas Heraklio šūvis darė neišgydomas žaizdas.
