Lesbietė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lesbietė – moteriška homoseksualumo forma. Buvo paplitusi Rytuose, Azijos pietuose (Asirija, Babilonas, senovės Indija), taip pat Afrikoje (Egiptas). Iš ten atkeliavo į antikinę Graikiją ir Romą, po to ir į Vakarų Europą bei Ameriką. Skirtingose epochose ir šalyse moterų homoseksualumas vertintas įvairiai: pvz., jeigu Austrijoje moterų homoseksualumas vertintas kaip kriminalinis nusikaltimas, tai Prancūzijoje 1861 m. damoms oficialiai leista lankyti specialius namus, kuriuose toleruojama tribadija.
Manoma, kad lesbietės yra apie 1-3 proc. visų moterų. Lesbiečių glamonės gana įvairios – nuo paviršutiniškų bučinių iki abipusės masturbacijos. Kai kurios šalyse išplito dirbtinės vyro varpos naudojimas. Sueities forma tarp lesbiečių vadinama tribadija. Gana daug lesbiečių yra biseksualios.
Lesbietiškumo atmaina, kai jaučiamas ypatingas potraukis mergaitėms, vadinamas korofilija (gr. korē – mergaitė + filija).
[taisyti] Žodžio kilmė
Lesbietės terminas kilo iš Lesbo pavadinimo – Graikijos salos Egėjo jūroje. Tai sala, kurioje gyveno poetė Sapfo, aprašiusi meilę tarp moterų; ar pati Sapfo buvo lesbietė, tiksliai nežinoma. Homoseksuali moterų meilė dar vadinama sapfizmu, tribadija.
