Lietuvių tautininkų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvių tautininkų sąjunga LTS – Lietuvos politinė partija , veikusi 1924-1940 m. ir atsikūrusi 1989 m.

Turinys

1 Istorija
2 Atgimimas
3 Veikla
4 Pirmininkai
5 Partijos aktyvas
6 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Lietuvių tautininkų sąjungos, kaip ir daugelio kitų tradicinių partijų ištakos siekia „Varpo“ laikraščio leidėjų grupę veikusią XIX a. pabaigoje. Būręsi apie „Vilties“ ir „Vairo“ laikraščius tautininkų partijos įkūrėjai 1916-17 metais įkūrė Tautos pažangos partiją, kuri 1924 m. rugpjūčio 17–19 d. vykusioje konferencijoje, susivienijusi su Lietuvos žemdirbių sąjunga, tapo Lietuvių tautininkų sąjunga. Pats šios organizacijos pavadinimas – sąjunga vietoje partijos – reiškė naują šios politinės jėgos pobūdį: užuot buvusi partija, kuri skaldo (lot. pars – dalis), ji siekė būti sąjunga, kuri jungia, vienija, telkia lietuvius, iškeldama tautiškumą aukščiau konfesinių bei klasinių skirtumų.

Pirmuoju vadovu išrinktas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius. A.Smetonai antrąsyk tapus valstybės vadovu, LTS pirmininko pareigybė liko labiau formaliu garbės postu, kurį po 1926 m. perversmo dažniausiai užimdavo valstybės ministras pirmininkas.

1926 m. rinkimuose į Seimą pateko tik trys partijos nariai – A.Smetona, Vladas Mironas bei Augustinas Voldemaras, tačiau, po 1926 m. perversmo šalies prezidentu vėl tapo tautininkų sąjungos lyderis Antanas Smetona, o tautininkų sąjunga kartu su krikščionimis demokratais suformavo vyriausybę.

1940 m. Lietuvą okupavus Tarybų Sąjungai, tautininkų partija buvo uždrausta, o jos žymesni nariai represuoti.

[taisyti] Atgimimas

1989 m. kovo 14 dieną Lietuvių tautininkų sąjungą liaudies dainų klube „Raskila“ atkūrė Rimantas Matulis, o 1990 gruodžio 29 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narių – sąjūdinininkų grupė susibūrė į Tautininkų frakciją.

1990 m. rugsėjo 29-30 d. Vilniuje, Mokslų Akademijos salėje vykusioje konferencijoje pirmininkavimą Sąjungai perėmė tolimas Antano Smetonos giminaitis – Rimantas Smetona. 1990 m. vasario 23 d. tuometinė Lietuvos Ministrų Taryba Sąjungą įregistravo kaip politinę partiją (dabartinis registracijos kodas 191362736, registracijos adresas Vilnius, Gedimino pr. 22).

[taisyti] Veikla

1992 m. spalio mėn. tautininkai kartu su Nepriklausomybės partija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga Tautininkų sąjungos vardu dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą ir gavo 36916 balsų. Tačiau to nepakako, kad sąrašo nariai būtų išrinkti. Seimo nariais tapo tik laimėję rinkimus vienmandatėse apygardose tautininkai Leonas Milčius bei Mečislovas Treinys, partijos rėmėjas, vėliau – narys Alvydas Baležentis, taip pat Nepriklausomybės partijos atstovas Kęstutis Skrebys.

1995 m. kovo 25 d. savivaldybių rinkimuose tautininkai gavo 49 mandatus. 1996 m. spalio mėn. rinkimuose į Seimą tautininkų sąjunga dalyvavo koalicijoje su Lietuvos demokratų partija ir gavo 28744 balsus, bet neįveikė koalicijoms nustatyto 7 proc. barjero. Į Seimą pateko tik vienmandatėje apygardoje laimėjęs R.Smetona.

1997 m. kovo 23 d. savivaldybių tarybų rinkimuose už tautininkų kandidatus balsavo 169822 rinkėjai. Išrinkti 23 savivaldybių tarybų nariai, iš kurių du tapo Akmenės ir Vilkaviškio rajonų merais.

2000 m. kovo mėn. rinkimuose į savivaldybių tarybas tarybų nariais išrinkti 13 tautininkų, o Anicetas Lupeika vėl išrinktas Akmenės rajono savivaldybės meru.

2002 m. gruodžio 22 d. savivaldybių tarybų rinkimuose Akmenės rajone LTS gavo daugiausiai balsų (3532, arba 28,5%) ir 8 mandatus iš 25 (1) (meru perrinktas A. Lupeika); Vilkaviškio rajone – 2095 balsus (10,7%) ir 3 mandatus iš 27 (2).

2004 m. spalio 10 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Lietuvių tautininkų sąjunga surinko tik 2482 balsus (0.21%) (3).