Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinis suskirstymas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas galutinai susiformavo XVI a. viduryje, kai valstybė Lenkijos pavyzdžiu buvo suskirstyta į vaivadijas ir pavietus.
Per 1564-1566 metų LDK teritorines, administracines, bajorų teismų ir politines reformas vaivadijos buvo suskirstytos į apskritis (1569-1795 m.):
- Brastos vaivadija (arba Bresto):
- Brastos pavietas,
- Pinsko pavietas;
- Minsko vaivadija:
- Minsko pavietas,
- Mozyriaus pavietas,
- Rečicos pavietas;
- Mstislavlio vaivadija;
- Naugarduko vaivadija:
- Naugarduko pavietas,
- Slonimo pavietas,
- Volkovysko pavietas;
- Polocko vaivadija;
- Smolensko vaivadija:
- Smolensko pavietas,
- Starodubo pavietas;
- Trakų vaivadija:
- Vilniaus vaivadija:
- Ašmenos pavietas,
- Breslaujos pavietas (1793 m. tapo Breslaujos vaivadija),
- Lydos pavietas,
- Ukmergės pavietas,
- Užnerio pavietas (sudaryta XVIII a. pabaigoje iš dalies Ašmenos apskrities žemių),
- Vilniaus pavietas;
- Vitebsko vaivadija:
- Oršos pavietas,
- Vitebsko pavietas;
- Žemaitijos seniūnija.
Kai kurios apskritys maždaug prilygo senesniajam valsčiui, kitos apėmė po kelis valsčius. Jos tapo bajorų luomo savivaldos, teismo, politiniu ir kariniu vienetu. Paviete veikė žemės teismas, pilies teismas, seimelis, čia buvo maršalka, pakamaris, vėliavininkas, vaiskis, mokesčių rinkikas, o nuo 1793 metų – kaštelionas.
Žemaitijos seniūnija, Mstislavlio vaivadija ir Polocko vaivadija į pavietus nebuvo suskirstytos. Žemaitijoje apskritimis (traktais) nuo XVII amžiaus vadinti buvę valsčiai, kurių XVIII a. pabaigoje buvo 28. Seniūnijos bajorai į seimelį rinkdavosi Raseiniuose, joje buvo vėliavininkas ir iždininkas, vaivadijos ir apskričių pareigūnai. 1791 metais seniūnijoje sudaryti trys pavietai, turėję visišką bajorų luomo savivaldą:
- Raseinių pavietas,
- Šiaulių pavietas,
- Telšių pavietas.
