Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Web Analytics
Cookie Policy Terms and Conditions Lietuvos muzikos ir teatro akademija - Vikipedija

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – aukštojo universitetinio mokymo ir mokslo įstaiga, rengianti muzikus (solo atlikėjus ir improvizatorius, orkestrantus, akompaniatorius, kurie siekia meistriškai įvaldydami klavišinius, styginius, pučiamaisius ar mušamuosius instrumentus, diriguoti chorinės ir orkestrinės muzikos kūrinius), aktorius, taip pat režisierius (sceninės muzikos, teatro, kino, televizijos), garso operatorius, menotyrininkus (mokslininkus): muzikologus (muzikos teorijos ir istorijos, etninės muzikos, muzikos estetikos, muzikos filosofijos ir kitų muzikos mokslo krypčių specialistus), teatrologus, kinologus bei šių sričių pedagogus, lektorius, kritikus, publicistus, vadybininkus ir administratorius.

Didžioji dauguma Lietuvos menininkų yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtiniai. Jų veikla tenkina aukščiausius tarptautinius profesionalumo ir meniškumo kriterijus. Pačių žymiausių Lietuvos menininkų dauguma dirba pedagoginį darbą Lietuvos muzikos akademijoje.

Pagrindiniai akademijos rūmai Gedimino Prospekte
Pagrindiniai akademijos rūmai Gedimino Prospekte

Šiuo metu akademijos rektorius yra prof. Eduardas Gabnys

Turinys

[taisyti] Fakultetai

[taisyti] Fortepijono ir muzikologijos fakultetas

Katedros:

  • Fortepijono katedra
  • Vargonų ir klavesino katedra
  • Muzikos istorijos ir muzikos teorijos katedros
  • Etnomuzikologijos katedra
  • Kompozicijos katedra
  • Dainavimo katedra
  • Operos katedra
  • Pianisto koncertmeisterio katedra
  • Muzikos pedagogikos katedra
  • Bendrojo fortepijono katedra
  • Filosofijos ir kultūros mokslų katedra
  • Kalbų katedra
  • Kūno kultūros centras

[taisyti] Instrumentinės ir chorinės muzikos fakultetas

Katedros:

  • Choro dirigavimo katedra
  • Dirigavimo katedra
  • Styginių instrumentų katedra
  • Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedra
  • Liaudies instrumentų ir akordeono katedra
  • Kamerinio ansamblio katedra

[taisyti] Teatro ir kino fakultetas

Katedros:

  • Vaidybos ir režisūros katedra
  • Kino ir televizijos
  • Meno istorijos ir teorijos

[taisyti] Kauno fakultetas

Katedros:

  • Fortepijono katedra
  • Styginių instrumentų katedra
  • Pučiamųjų instrumentų katedra
  • Dainavimo katedra
  • Muzikos didaktikos ir dirigavimo katedra
  • Bendrojo fortepijono ir vargonų katedra
  • Muzikos teorijos ir istorijos katedra

[taisyti] Istorija

Muzikos mokymo Lietuvoje ištakos siekia XIV a. ir sietinos su muzikų profesionalų rengimu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XVII a. muzikа pradėta dėstyti Vilniaus universitete. 1667 m. universiteto prof. Žygimantas Liauksminas išleido pirmą Lietuvoje natų rašto ir giedojimo vadovėlį „Ars et praxis musicae“ (Muzikos mokslas ir praktika). Muzikos mokyklas išlaikė kai kurie Lietuvos didikų dvarai, Vilniuje XIX a. pab. – XX a. pr. veikė Rusų muzikos draugijos mokykla, būta privačių mokyklų.

Lietuvos muzikos akademijos pamatu tapo 1919 m. Juozo Naujalio Kaune įsteigta muzikos mokykla. Per dešimtmetį ji pasiekė aukštosios mokyklos lygį ir 1933 m. buvo reorganizuota į Kauno konservatoriją. Pirmuoju konservatorijos direktoriumi buvo kompozitorius Juozas Gruodis.

Sovietų Sąjungos laikais (19441991 m.) nuo 1945 m. buvo įsteigta Vilniaus konservatorija. Jos direktoriumi buvo paskirtas kompozitorius ir muzikologas Jonas Bendorius. 1949 m. abi šalyje veikusios konservatorijos (Kauno ir Vilniaus) buvo sujungtos į bendrą Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje. Konservatorijos rektoriais buvo: pianistas prof. Jurgis Karnavičius, kompozitorius prof. Vytautas Laurušas (nuo 1983 m.) ir muzikologas prof. dr. Juozas Antanavičius (nuo 1994 m.).

Iki 1952 m. konservatorija rengė tik muzikus, o vėliau – ir teatro specialistus. Decentralizuojant specialistų rengimą 1989 m. buvo įsteigtas konservatorijos Kauno fakultetas, kuriam vadovauti pakviestas prorektorius prof. pianistas Ramutis Čepinskas. Kauno fakultete rengiami muzikos atlikėjai ir muzikos mokytojai.

1992 m. atkurtosios nepriklausomos Lietuvos valstybės Aukščiausios Tarybos Prezidiumo (Atkuriamojo Seimo Prezidiumo) nutarimu (Nr.I-2711, 1992-05-20) Lietuvos valstybinė konservatorija buvo pavadinta Lietuvos muzikos akademija (LMA).

2004 m. Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA).

Konservatorijos pavadinimas šiuo metu priklauso aukštesniojo mokslo įstaigos statusą turinčiai meno mokyklai – Vilniaus konservatorijai.

[taisyti] Veikla

Per 70 metų Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigė daugiau nei 9 tūkst. specialistų, kurie tapo iškiliais žmonėmis mūsų šalies ir pasaulio meno kultūroje.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kolektyvas kas met surengia apie 400 viešų nemokamų koncertų, taip pat rengia spektaklius, tarptautinius seminarus, festivalius, konkursus, sėkmingai dalyvauja tarptautinėse programose ir projektuose. Kiekvienais metais dešimtys Lietuvos muzikos akademijos auklėtinių, pedagogais dirbančių menininkų, įvairių kolektyvų ir jų vadovų pelno aukštus ir aukščiausius apdovanojimus žymiausiuose tarptautiniuose konkursuose, aplankydami daugelį užsienio šalių ir garsindami Lietuvos vardą visame pasaulyje.

[taisyti] Nuorodos

Kitomis kalbomis
Static Wikipedia 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu