Makedonijos karai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Makedonijos karai arba Makedonijos – Romos karai vyko tarp Romos ir antigonidų Makedonijos karalystės III-II a.pr.m.e. Tuo metu Roma perėjo iš išorinio Graikijos sąjungininko iki visiško jos valdovo statuso.
- Pirmasis Makedonijos karas (215–205 m. pr. Kr.) – Makedonijos karalius Filipas V tampa Hanibalo sąjungininku, Fenisės taikos sutartis pabaigia karą.
- Antrasis Makedonijos karas (200–196 m. pr. Kr.) – Kynoscefalų mūšis baigias Tempėjos taika, Filipas išlaiko savo karalystę.
- Trečiasis Makedonijos karas (171–168 m. pr. Kr.) Pydnos mūšis (168 m. pr. Kr.), į nelaisvę patenka Makedonijos karalius Persėjas. Roma padalina Makedoniją į keturias satelitines respublikas.
- Ketvirtasis Makedonijos karas (150–148 m. pr. Kr.) Andrisko, teigusio, kad yra Persėjo sūnus, maištas ir greitas pralaimėjimas. Makedonija tampa Romos provincija.
