Margionys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Margionys

Margionys

Koordinatės

53°59'50″ š. pl.
24°17'10″ r. ilg.

Savivaldybė

Varėnos rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Márgionys
Kilmininkas:	Márgionių
Naudininkas:	Márgionims
Galininkas:	Márgionis
Įnagininkas:	Márgionimis
Vietininkas:	Márgionyse

Margionys (buvę Skroblininkai) – kaimas Dzūkijos nac. parke, Varėnos rajono pietuose. Rytiniu kaimo pakraščiu eina geležinkelis Vilnius-Gardinas. Kaime yra gamtos paminklai: „Lietuvio liepa“, Margionių kadagys, „Bobos daržo“ šaltinis. Kaimas turi savo kapinaites.

[taisyti] Kultūra

Margionyse veikia 1990 m. atkurtas Margionių kaimo teatras. Jo istorija mena tarpukario laikus, kai 1920 m. jame įsikūrė Šv. Kazimiero draugija, kuriai vadovavo Juozas Gaidys (kartu platinęs ir lietuvišką spaudą). Pirmas spektaklis buvo suvaidintas 1929 m. Tai buvo A. Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“, kurią pastatė pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas. Vėliau, karo metu, kaimo spektaklius režisavo J. Gaidys, parašęs Margionių kaimo himną, „Dainą apie Skroblų“, pjeses „Ašarų pakalnėje“ ir „Siratų ašaras“. Šiam mirus, teatro veikla buvo nutrūkusi. Teatras atgimė tik artėjant jo 75 m. jubiliejui.

[taisyti] Apylinkės

Prie kaimo yra Skroblaus ištakos – „Bobos daržo“ šaltinis, Skroblaus ištakos. Tai laukuose tiesiog iš žemės trykštanti versmė, iš kurios prasideda gausiai šaltinių vandens maitinamas Skroblus – jo vandeningumas per 17 km padidėja beveik 100 kartų. Vietiniai gyventojai vaikams nesako, kad juos rado kopūstų lauke, o porina, kad vaikai randas „Bobos darže“ – tėtis su mama ten nuėję, pamaišo pamaišo vandenį ir išsitraukia norimą vaikelį. Pasakojama, kad kartą, atseit, vaikai ant šaltinio užritino akmenį ir daugiau vaikų nebeatsirasdavę. Teko suaugusiems tą akmenį šalin nuritinti.

1996 m. rudenį Skroblaus kairiajame krante, Margionių šiaurės rytų dalyje, archeologai aptiko daug titnago skaldos ir skaldytinių, pagal techniką priskirtinų paleolitui. 1997 m. rudenį tirti 52 šurfai, kurių bendras plotas 60 m². Buvo nustatyta, kad titnago kasyklų, dirbtuvių ir gyvenviečių visuma apima apie 800 × 100–250 m teritoriją, o aplink esančioje teritorijoje, nors rečiau, taip pat randami radiniai. Kompleksas datuojamas apie IX tūkstm. pr. m. e.