Menksiečių kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Menksiečių kalba (Meno salos kalba; Gaelg, Gailck), yra keltų kalbų grupės, goidelų pogrupio kalba, kuria šnekama Meno saloje, esančioje Airijos jūroje. Tai senosios airių kalbos palikuonė, susiformavusi iš Vakarų Alsterio ir Golvėjaus tarmių. Didelį poveikį kalbai vikingų užkariavimų laikotarpiu padarė skandinavų kalbos. XIX a. kalba pradėjo nykti, XX a. viduryje liko tik keli senyvo amžiaus žmonės, šnekėję menksiečių kalba kaip gimtąja. 1974 Gruodžio 27 d. mirė paskutinysis iš jų- Nedas Madrelis. Bet iškart po to kalba ėmė atgimti, jos pradėta mokyti mokyklose. Per 2001 m. darytą apklausą apie 2000 iš 71 000 Meno saloje gyvenusių žmonių pasisakė išmanantys menksiečių kalbą, 56 žmonėms ji buvo gimtoji. Menksiečių kalbos pamokos vyksta 5 salos darželiuose, visose pradinėse ir vidurinėse mokyklose, Meno koleže ir Menksiečių kalbos centre.
 |
Šis straipsnis apie kultūrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
