Metisas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
.
Metìsas – žmogus, kurio protėvių tarpe buvo indėnų ir baltųjų. Plačiąja reikšme metisas – bet kurių kelių rasių kilmės žmogus. Žmonių atžvilgiu šis terminas pradėtas naudoti nuo maždaug XVI a.
Lotynų Amerikoje kai kuriose šalyse metisai sudaro gyventojų daugumą, jie atsirado kolonistams besimaišant su vietos gyventojais. Metisai dažniausiai kalba kolonistų kalba ir nebepalaiko jokių ryšių su indėniškomis kultūromis. Lotynų Amerikos šalyse metisų beveik nėra tik Argentinoje, Urugvajuje, Kosta Rikoje, kur daugumą sudaro baltieji, bei kai kuriose Karibų jūros šalyse, kur daugumą sudaro negrai.