Modai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Modas (modenizmas arba modizmas) – jaunimo gyvenimo būdas, besisukantis apie madą ir muziką, išsivystęs Londone XX a. 6 deš. pab. ir pasiekęs piką 7 deš. pirmoje pusėje. Judėjimo nariai buvo vadinami modernistais (modais); dauguma jų gyveno Pietų Anglijoje.
Modizmas prasidėjo 1958-9 m. nuo keleto paauglių vaikinų, turėjusių giminystės ryšių su Londono rūbų prekybos atstovais, grupelių. Šie ankstyvieji modai priklausė vidutinei klasei. Ankstyvieji modai ėjo iš proto dėl asmeninio stiliaus tobulumo ir teikė pirmenybę siauro sukirpimo itališkiems kostiumams. Jų muzikiniam skoniui labiausiai tiko modernusis džiazas ir ritmenbliuzas. Jų ištisas naktis trunkančio miestietiško visuomeninio gyvenimo poreikį iš dalies tenkino išlavintas skonis amfetaminams.
Kai šį įvaizdį ėmė mėgdžioti visų ekonominių sluoksnių Anglijos paaugliai, modai atrado savąjį unikalų identitetą įvairiuose muzikiniuose stiliuose, tarp jų moderniajame džiaze, Amerikos juodaodžių ritmenbliuze ir soul, jamaikietiškuose ska ir bluebeat bei išskirtiniame britiškos byto muzikos stiliuje.
Modai rinkdavosi naktiniuose klubuose ir demonstruodavo savo drabužius ir šokių judesius. Dažniausiai važinėdavo motoroleriais, ypač Lambretta ar Vespa. Kai buvo išleistas įstatymas, reikalaujantis, kad prie kiekvieno motorolerio būtų pritvirtintas nors vienas veidrodėlis, modai pasityčiodami prikabino prie savųjų po 4, 10 ar 32 veidrodėlius.
Kita jaunimo subkultūra, rokeriai, kartais kovodavo su modais; 1964 m. pajūrio kurortuose (Braitone, Margeite ir Hastingse) kilo gatvės mūšiai. Po šių įvykių 7 deš. pr. Britanijoje kilo skausmingos diskusijos apie „šiuolaikinį jaunimą“.
