Monosomija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Monosomija – chromosomų mutacijų rūšis, kai individas turi vieną chromosomą vietoj poros (2n-1)(ląstelių branduolys haploidinis, vietoj diploidinio). Monosomijos priežastis – homologinių chromosomų neišsiskyrimas mejozės metu (nelytinio dauginimosi atveju – mitozės). Monosomija pasitaiko ir tarp augalų, ir tarp gyvūnų. Gyvūnams tokios mutacijos dažniausiai mirtinos. Tie individai, kurie išgyvena, turi fizinių ir psichinių sutrikimų, vadinamų sindromais. Tarp žmonių dažniausias Ternerio sindromas – X chromosomos monosomija.