Neosocializmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Neosocializmas – Belgijos darbo partijos teoretiko Anri le Mano (1885-1953) suformuluota teorija, pagrindiniu socialdemokratinės politikos principu skelbianti pragmatizmą. Kai kurie jos teiginiai tapo 1933 priimto „Darbo plano“ dalimi.

Neosocializmas siekia stiprinti valstybinę valdžią, tačiau ši turi būti neutrali tiek darbo, tiek kapitalo atžvilgiu. Pripažįstama socialinė taika, mišri ekonomika, tačiau keliami ir darbo laiko trumpinimo, minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, socialinio draudimo sistemos, gyvenamosios statybos reikalavimai. Buvo siūloma sukurti antiimperialistinį frontą, jungiantį visas kapitalizmu nepatenkintas jėgas.