Neutroninė žvaigždė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neutroninė žvaigždė – labai mažų žvaigždžių tipas, viena paskutiniųjų žvaigždžių evoliucijos stadijų. Matmenys – keliasdešimt kilometrų, o masė tarp 1,4-3 Saulės masių. Pasižymi itin stipriu Rentgeno spinduliavimu, magnetiniu lauku, temperatūra bei dideliu sukimosi greičiu.
Pulsarai, magnetarai yra neutroninės žvaigždės.
Turinys |
[taisyti] Atradimas
1933 m., tepraėjus metams po neutronų atradimo Walter Baade ir Fritz Zwicky teoriškai numatė neutroninių žvaigždžių egzistavimą. J. Robert Oppenheimer (1904–1967) ir G. M. Volkoff 1939 m. apskaičiavo teorinį neutroninės žvaigždės modelį. 1967 m. astronomai Jocelyn Bell ir Antony Hewish atrado radioimpulsus, kuriuos paaiškino kaip sklindančius iš neutroninės žvaigždės.
[taisyti] Sandara
Žvaigždė sudaryta beveik vien iš neutronų. Kadangi tankis (1016-1018 kg/m³) artimas branduolio tankiui, tai reiškia, kad elektronai praktiškai „prispausti“ prie branduolio – elektronui susijungus su protonu, susidaro neutronas.
[taisyti] Susidarymas
Yra keli susidarymo būdai:
- Po II ir I b/c supernovų sprogimų. Supernovos masė – apie 8 Saulės masių. Jei žvaigždės masė didesnė – susidaro juodoji skylė, jei mažesnė – supernovos sprogimas neįvyksta, o susidaro baltoji nykštukė.
- Užgesus baltajai nykštukei.
[taisyti] Savybės
Neutroninės žvaigždės temperatūra iš pradžių siekia 100 milijardų kelvinų. Nuetrinų spinduliavimas atima daug energijos ir jau po metų temperatūra nukrinta iki 1 milijardo kelvinų.
 |
Šis astronominis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
