Ol Doinyo Lengai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ol Doinyo Lengai – Afrikos Didžiajame riftiniame slėnyne , Šiaurės Tanzanijos kraterių grandinės viduryje stūksantis veikiantis ugnikalnis. Tai masajiškas pavadinimas, reiškiantis „Dievo kalnas“.
Veikiantis ugnikalnis 'Ol Doinyo Lengai vargu ar yra gamtovaizdžio įžymybė: jis tik 2856 m aukščio, o netoliese kyla didingesni kalnai, pavyzdžiui, Kilimandžaras. Tačiau užuot spjaudęsis ugnimi ir dūmais, jis purškia sodą. Nepaprastą jo lavą sudaro karbonatitai, turtingi natrio ir kalio karbonatų (reti mineralai gregoriitas ir nierereitas). Tai vienintelis pasaulyje veikiantis karbonatinis vulkanas – tai, kas jo viršūnėje atrodo panašu į sniegą, iš tikrųjų yra balzgani pelenai po išsiveržimų. Tačiau išsilydžiusios uolienos vulkano židinyje yra juodos, ir, nors krateryje jos grėsmingai kunkuliuoja, išsiveržia tik perpus tokio karščio kaip normali lava, išmetamos per ugnikalnio žiotis jos beveik nešvyti. Vos pasiekusi orą, lava keičia spalvą ir cheminiu būdu virsta soda (ši rūšis tinka valyti ir balinti ir yra gana stipri – gali nudeginti).
Ol Doinyo Lengai išsiveržė 1966 m. rugpjūčio 9 d., po dešimties dienų grėsmingo „virimo“, žemei drebant ir dundant ugnikalnis pratrūko, purkšdamas į 10 000 m aukštį juodus pelenus – jie nuklojo aplinkines lygumas. Per 48 valandas žemė nusidažė drumzlinai baltai: vėsdami pelenai keičia spalvą. Išsiveržimas tęsėsi net tris savaites. O 1967 m. įvyko dar vienas protrūkis. Mūsų dienomis ugnikalnis neramiai dundena.
Tanzanijos ir Kenijos masajai, klajokliai galvijų ganytojai, tiki, kad krateriu vainikuotoje kalno viršūnėje griaudžia jų dievas Engai. Užėjus sausrai, masajai per saulės išdegintą pelenų spalvos kraštą keliauja į Ol Doinyo Lengai papėdę melsti lietaus.
