OSI modelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

OSI modelis (angl. Open Systems Interconnection Reference Model) yra abstraktus ryšio protokolų, naudojamų ryšio ir kompiuteriniuose tinkluose, aprašymas.

Turinys

1 Idėja
2 Lygių aprašymas
3 Nuorodos

[taisyti] Idėja

OSI modelis aprašo 7 sluoksnius – funkcijų, naudojamų protokoluose, grupes. Kiekvienas sluoksnis naudojasi žemesnio sluoksnio paslaugomis ir teikia paslaugas aukščiau esančiam sluoksniui (pagal tradiciją, pirmas sluoksnis yra vaizduojamas apačioje). Kadangi bendravimas vyksta tik tarp gretimų sluoksnių, tai gerokai supaprastina sudėtingų komunikacijos sistemų kūrimą.

[taisyti] Lygių aprašymas

[taisyti] Fizinis

I lygis (angl. Physical layer) – aprašo fizinius perduodamo signalo ir terpės, kuria jis perduodamas, parametrus (dažnius, moduliacijas, reikalavimus kabeliams, jungtims, duomenų vertimą į/iš fizinio signalo, etc.). Pagrindinė jo funkcija – atskirti 0 ir 1. Pvz.: UTP kabeliai ir kita fizinė tinklo įranga.

[taisyti] Ryšio (kanalinis)

II lygis (angl. Data link layer) – aprašo ryšį tarp gretimų (tiesiogiai bendraujančių) tinklo komponentų, pavyzdžiui, kadrų struktūrą. Pagrindinė funkcija – atskirti bitų sekas, jų pradžią, pabaigą. Pvz.: Ethernet.

[taisyti] Tinklo

III lygis (angl. Network layer) – aprašo, kaip duomenų sekos turi būti perduodamos visame tinkle. Pvz.: IP.

[taisyti] Transporto

IV lygis (angl. Transport layer) – tiekia skaidrų duomenų perdavimą tarp tinklo vartotojų su norimomis patikimumo garantijomis. Pvz.: TCP, UDP.

[taisyti] Sesijos

V lygis (angl. Session layer) – aprašo duomenų apsikeitimo tarp galinių sistemų taisykles vienos jungties ribose. Pvz.: FTP protokolo komandų srautas arba duomenų srautas.