Patagonijos plokščiakalnis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Patagonijos plokščiakalnis yra Pietų Amerikos pietuose, Patagonijoje, tarp Patagonijos Andų kalnų ir Atlanto vandenyno. Šiaurinė riba eina Kolorado upe. Šiauriau pereina į La Platos žemumą. Užima apie 520 tūkst. km² teritoriją.
Plokščiakalnio paviršius plokščias, terasomis leidžiasi link vandenyno. Paviršius giliai išraižytas upių slėnių. Daug kur iškyla pavienės plynaukštės. Upės slenkstėtos, sudaro krioklius. Svarbiausios: Negras, Čiubutas, Čikas, Deseadas.
Dėl rūstaus klimato ir skurdaus dirvožemio plokščiakalnio paviršių dengia retos stepės ir pusdykumės. Jose auginamos avys ir galvijai. Yra naftos ir gamtinių dujų telkinių.