Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, – Telšių vyskupija, Mažeikių dekanatas.

Stovi Mažeikių rajone, Pievėnų kaime, Pievio ir Saldupio (Ventos kairiųjų intakų) vandenskyroje. Medinė. Pastatyta 1788 m. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą.

[taisyti] Istorija

Tirkšlių seniūnas Feliksas Važinskis 1776-1788 m. Pievėnuose pastatė medinę bažnyčią. Jai laikinai iš seniūnijos valdų paskirtas valakas žemės. Iki 1921 m. bažnyčia buvo Tirkšlių parapijos filija.

Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m. mokėsi 14 vaikų.

[taisyti] Architektūra

Bažnyčia savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti 3 altoriai. Prie bažnyčios yra dviaukštė varpinė: apatinė dalis sumūryta iš akmenų, viršutinė apkalta stačiomis lentomis, kapinėse – kryžius su koplytėle ir Šv. Roko skulptūra (XIX a., 1954 m. atnaujinta). Šventoriaus tvora akmenų mūro.

[taisyti] Kultūrinė vertė

Pievėnų bažnyčioje yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys – teatralizuotas velykžydžių budėjimas per Šv. Velykas. 2005 m. laimėtas projektas ir pasiūti pagal išlikusią ikonografiją tarpukaryje naudoti autentiški velykžydžių drabužiai.

Bažnyčios šventoriuje augo 19 m aukščio ir 2,6 m skersmens liepa, kuri buvo paskelbta gamtos paminklu. Liepa turėjo du kamienus, kurie buvo surišti, bet vienas per 1993 m. audrą nulūžo. Po daugkartinių stiprių audrų liepa nulūžo.

Varpinė