Pilviškiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Pilviškiai (reikšmės).
| Pilviškiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Pilviškiai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Vilkaviškio rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Pilviškiai – miestelis Vilkaviškio rajone, 15 km į rytus nuo Vilkaviškio. Miestelis išsidėstęs prie Šešupės, kur į ją įteka Pilvė (pietuose) ir Višakis (šiaurėje). Pro miestelį eina geležinkelis Kaunas-Kybartai. Seniūnijos centras, stovi medinė Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1947 m.), jungtinė metodistų bažnyčia, yra vidurinė mokykla (maždaug 800 mokinių). Taip pat yra „Kauno grūdų“ įmonė (pastatytas elevatorius).
[taisyti] Istorija
Pilviškių kaimas įkurtas pradėjus kirsti Sūduvos girias (XVI a. pr.) prie Pilvės ir Šešupės santakos. Pro Pilviškius ėjo kelias iš Kauno į Prūsiją. 1536 m. pagal karalienės Bonos privilegiją gavo Magdeburgo teises. 1559 m. G. Volovičiaus Sūduvos girių aprašyme Pilviškiai vadinami „nauju miesteliu“. 1567 m. jis priklausė Mikalojui Sapiegai. 1656 m. pastatyta katalikų bažnyčia. 1758 m. įkurta parapija. XVIII a. Pilviškiuose buvo pradžios mokykla, miestelį valdė seniūnas. 1777 m. minima parapinė mokykla.
1792 m. Stanislovas Augustas Pilviškiams pakartojo Magdeburgo teises, bet 1793 m. Gardino seimas jas anuliavo. Kadangi keliu pro Pilviškius užsienio pirkliams nebuvo leidžiama vykti, iki XIX a. jie mažai teaugo. Miestelis nukentėjo per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė, miestelis daug kartų degė. Varšuvos kunigaikštystės statistinio aprašymo duomenimis 1808 m. Pilviškiai buvo mažas, skurdus miestelis, kuriame gyveno 350 žmonių. 1840 m. įkurta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1858 m. veikė valdinė pradžios mokykla. 1862 m. nutiesus geležinkelį miestelis ėmė augti: atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 1913 m. į Pilviškius paskirto vikarauti kunigo Vlado Pėstininko pastangomis miestelyje buvo pastatyta didelė mūrinė senelių prieglauda. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs iki mirties klebonavo Pilviškiuose.
Nuo 1918 m. iki 1950 m. Pilviškiai buvo valsčiaus centras. Antrojo pasaulinio karo pradžioje hitlerininkai sušaudė 1800 pilviškiečių. 1941 m. sudegė bažnyčia. 1942 m. pagal architekto S. Kudoko projektą buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Vyskupas A. Karosas pašventino statomos bažnyčios pamatus, buvo įmūrytas kertinis akmuo, tačiau tęsti statybos darbus trukdė karas. Sovietmečiu pamaldos vykdavo medinėje bažnytėlėje.
1998 m. pastatytas obeliskas „Tauro apygardos partizanų vadui Antanui Baltūsiui (Žvejui) (1915-1948). Kasmet rengiamos Joninių ir Baltramiejaus šventės. 1999 m. prelatas V. Gustaitis pašventino atkurtus Pilviškių herbą ir vėliavą. 1999 m. kovo 16 d. prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Vardą miestelis gavo nuo pro jį tekančių upių: Pilvės ir Višakio, kurios greta Pilviškių įteka į Šešupę. Gali būti, kad pavadinimą lėmė tik Pilvės upelis.
