Pilypas Ruigys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pilypas Ruigys (Ruhig Philipp, Philippus Ruhigius) (1675 kovo 31 d. – 1749 balandžio 6 d.) filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas.
Gimė Katinavoje (Mažoji Lietuva, Stalupėnų aps.). 1692–1695 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. 1695–1698 m. gyveno Kaune. Nuo 1708 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Valtarkiemio (10 km nuo Tolminkiemio) kunigas, ten bendravo su Kristijonu Donelaičiu.
1708 m. P. Ruigys parašė lotynišką studiją apie lietuvių kalbą ir liaudies dainas. 1745 m. paskelbė studiją „Lietuvių kalbos tyrinėjimas“ (Betrachtung der littauischen Sprache). 1747 m. išleido lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną, kuriame pateikė planetų, žvaigždynų ir dangaus reiškinių lietuviškų pavadinimų. 1727 m. išvertė dalį Naujojo Testamento, o 1735 m. – Biblijos. Ruigys kūrė ir vertė giesmes.
Mirė Valtarkiemyje (Maž. Lietuva, Gumbinės aps.).
