Pinigų multiplikacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pinigų multiplikaciją – bendros pinigų masės padidėjimas į apyvartą įvykdžius pinigų emisiją (išleidus naujus pinigus).
Dabartinėje ekonomikoje kiekvienais metais valstybė vykdo pinigų emisiją. Tiesiog tvirtindama biudžetą spėja kiek pinigų bus surinktą per mokesčius ir patvirtina išlaidas didesnias už pajamas. Dalį skirtumo padengia įvykdydama pinigų emisiją.
Dabar dauguma pinigų yra elektroniniame pavidale. Valstybės išleisti pinigai iš karto atsiduria bankuose. Bankai juos paskolina ir paskolinti pinigai vėl atsiduria bankuose, o kartais tiesiog nuo vienos sąskaitos tame pačiame banke pereina į kitą sąskaitą tame pačiame banke ir vėl bankas gali juos skolinti. Tuos pačius pinigus bankas gali tiesiog perskolinti. Toks pinigų masės augimas ir vadinamas multiplikacija.
[taisyti] Veiksniai
Atrodytu, kad valstybei išleidus nedidelį kiekį pinigų bankai juos galėtu perskolinti neribotą kiekį kartų, bet tam yra ribojantys veiksniai:
- Bankams nurodyta, kokį pinigų kiekį jie turi turėti rezerve. Tai reiškia kiekviena kartą paskolinus pinigus dalį jų turi pasilikti kaip atsargą, jei dalis indėlininkų nuspręstu paimti pinigus iš banko.
- Dalis pinigų išimami grynais ir taip cirkuliuoja ūkyje.
Pavyzdžiui, valstybė išleido į apyvartą 100 tūkst. Lt. Grynieji pinigai sudarė 10 %, elektroniniai pinigai 90 %. Bankams nurodyta, kad jie turi turėti 10 % atsargų nuo paskolintų pinigų. Tada multiplikaciją apskaičiuosime taip: 100 tūkst. Lt. visi išleisti pinigai – 10 tūkst. Lt. grynieji pinigai, likusius 90 tūkst. bankai gali tol skolinti, kol jie sudarys 10 % nuo paskolintos sumos: 90 tūkst. Lt. X 100 % : 10% = 900 tūkst. Lt. Viso 900 tūkst. Lt. paskolinti pinigai + 10 tūkst. Lt. grynieji pinigai = 910 tūkst. Lt. 910 tūkst. Lt. atsiradusių ūkyje : 100 tūkst. išleistų Lt. = 9.1 karto. Multiplikacijos koeficientas 9.1 karto.