Prietaras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prietaras – vertinanti (aksiologinė) nuostata, bendrąja prasme – mažai reflektuojanti nuomonė, reiškiama be aiškiai suprantamo pagrindo, dažniausiai visiškai nepagrįsta, parodanti kokio nors dalyko ar asmens, jo savybių vertinimą, atskleidžianti neįsigilinimą į ko nors esmę bei prigimtį. Dažniausiai prietaras reiškia objekto vertinimą dar su juo tiesiogiai nesusidūrus ar nesusiduriant, remiantis stereotipu.
Skirtingai nei nuostata vertinimo prietarai gali tapti veiksmą skatinantis veiksnys, sąlygojantis elgesio tikslingumą bei jo kryptis. Be to skirtingai nuo prietarų, nuostatos ir nuomonės dažniausiai formuojasi remiantis patirtimi. Tačiau savo patirties apibendrinimas tam tikras savybes priskiriant visai objektų grupei yra stereotipinio mąstymo pavyzdys ir gali būti prietarų pagrindu. Taip asmuo, turėję negatyvią santykių su priešinga lytimi patirtis gali suformuoti prietarus tos lyties atžvilgiu, vadinamus seksizmu.
Socialinius prietarus žmonės perima dažniausiai dar vaikystėje iš savo tėvų.
Turinys |
[taisyti] Apibrėžimai
Klasikinis prietaro apibrėžimas buvo pateiktas Gordon W. Allport – jo darbe The nature of prejudice – „Prietaro prigimtis“ 1954 m. Autorius teigia, kad prietarą sudaro du komponentai: nusistatymas ir įsitikinimas. Pavyzdžiai: „Saldumynai – nesveika“. „Technika gadina meną“.
Prietarai daug turi bendra su stereotipais. Socialinėje psichologijoje vartojamas terminas „socialinis prietaras". Šiuo atveju abi sąvokos taikomos socialinėms grupėms.
Prietarų egzistavimo pagrindas – taip vad. psichikos ekonomija. Žmonės savo įsitikinimus pakeičia greičiausiai tuo atveju, jei dėl jų patiria neigiamų pasekmių, nuostolių. Išimtis: pvz., prietaras „modernus menas yra elitinis“ gali būti išlaikomas visą gyvenimą, nepriklausomai nuo jo įtakos.
[taisyti] Rūšys
[taisyti] Pervertinantys prietarai
Prietarai gali išreikšti požiūrį pervertinant kokius nors dalykus. Įsimylėjęs žmogus pervertina mylimojo savybes, tauta visada save vertina geriau nei kitos ją, vaiko tikėjimas neribotomis tėvų galiomis bei galimybėmis dažnai atitrūkęs nuo realybės.
[taisyti] Nuvertinantys prietarai
Devalvuojantys (nuvertinantys) prietarai – negatyvios arba atmetančios nuostatos apie kokį nors asmenį, jų grupę, gyvenamąją vietą (bendruomenę) tautą arba kokį nors reiškinį (globalizaciją, internetą).
Prietaro susidarymas suprantamas kaip abstrahavimas, „generalizavimas“, kurio metu apie grupės asmenų savybes sprendžiama pagal atskiro asmens, grupės nario, savybes. Prietarams būdingas emocinis pobūdis, jie tampa stereotipiniai įsitikinimai. Tuomet prietarai sąlygoja neigiamus jausmus ir veiksmus, netoleranciją bei disriminaciją arba sudaro sąlygas tam atsirasti.
[taisyti] Požymiai
Prietaro charakteristikos:
- atitrūkimas nuo realybės, refleksijos, patirties, priešpastatymas tikrovei bei empirikai,
- abstrahuotas (generalizuotas) vertinimas, apibendrinimas, kurio objektas – ne atskiras atvejis, bet tam tikra jų grupė,
- stereotipinis pobūdis, klišė,
- Tvirtinimas jo nepaneigiamumu bei visišku pagrįstumu, atmetant bet kokią galimybę abejoti jo teisingumo arba jį patikrinti (pvz., eksperimento būdu)
- greta aprašomojo (deskripcinio), teorinio turinio apima aiškinamuosius teiginius, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptus į asmens, grupės ar kokio nors (dažniausia mažai žinomo, nepažįstamo) reiškinio vertinimą,
- Nuo įsitikinimo' prietarus skiria klaidingas pagrįstumas bei nepajudinamas tvirtumas, indukcinis apibendrinimas (besiremiant tikėtina išvada).
Papildomi požymiai:
- Įsitikinimas (būdinga ir nuomonei)
- Logiško (pagrindimo) nebuvimas (būdinga ir nuomonei)
- Tam tikros savybės ir požymiai yra žinomi, bet akivaizdžiai ignoruojami, laikantis savo nuomonės
- dėl mąstymo inercijos
- taktikos arba demagogijos sumetimais
- itin svarbios asmeniui, kartais netgi įtakojančios egzistenciją ar buvimą (pvz, kokioje nors grupėje, veikloje).
[taisyti] Priežastys
[taisyti] Socialinės priežastys
Socialinė nelygybė: dėl ekonominių santykių kai kurie skirtingų grupių prietarai gali būti lengvai nuspėjami. Prietarai dažnai tarnauja tam, kad egzistuojančią nelygybę būtų galima paaiškinti „racionaliai“. Tokiu atveju jie išvedami iš „savaime suprantamų“ ir „natūralių“, „realių“ dalykų.
VFR psichologai Hofmanas bei Hoirstas atliko eksperimentą: bandomųjų buvo paprašyta įsivaizduoti nežinomą planetą, kur egzistuoja dviejų rūšių būtybės: „akmanianai“ ir „orintianai“. Jie galėjo pasirinkti vieną iš dviejų profesijų – darbininko arba namų šeimininkės (auklės).
Dalyviams buvo pateikta po penkiolika atitinkamų būtybių aprašymų, kur kiekviena buvo apibūdinta teigiamomis individualiomis bei altruistinėmis (visuomeninėmis) savybėmis. Be to buvo nurodyta, kas yra darbininkas, o kas – namų auklė. Vienai bandomųjų grupei „akmanianai“ tam tikrame kontekste bei santykyje buvo auklės, kitai grupei – darbininkai ir atvirkščiai.
Tada bandomieji turėjo aprašyti abiejų būtybių savybes. Grupė, kurioje dauguma buvo akmanianų darbininkų bei orintianų auklių, akmanianus aprašė kaip „kompetentingus, stipresnius, gabesnius technikai“, o orintianus kaip „šiltesnius, namisėdas, emocionalesnius“. Kita grupė viską vertino tuo pačiu pagrindu, tik atvirkščiai.
Išvada: nors abiejų būtybių rūšių charakterizavimas visoms būtybėms buvo vienodas, tačiau egzistuojantys skirtumai, nelygybė socialiniuose vaidmenyse (profesijose) sąlygojo nuomonės apie asmenybės savybes susidarymą.
Išsipildantis pranašavimas: self-fullfilling prophecy yra procesas, kurio metu žmogaus suvokti kitų asmenų lūkesčiai sąlygoja tai, kad šie elgiasi pagal atitinkamus lūkesčius.
Socialinė prievarta (spaudimas): Prietarai dėl socialinės grupės vykdomo spaudimo yra perimami lengviau ir greičiau ((taip pat žiūrėkite: Konformizmas).
Statuso reikšmingumas:: asmenys su žemu socialiniu, ekonominiu [[statusu turi tvirtesnius ir daugiau prietarų.
[taisyti] Emocinės priežastys
- Atpirkimo ožio paieška
- Socialinės identifkacijos teorija:
- Ingroup bias
[taisyti] Kognityvinės priežastys
Kategorizavimas: žmogus yra linkęs aplinkos reiškinius ir daiktus priskirti tam tikroms kategorijoms. Toks elgesys gali palengvinti pažinimo procesą, mažiau apkrauti analizės bei suvokimo mechanizmus, redukuoti bei supaprastinti būsimų veiksmų planą („Kognityvinių disonansų minimalizavimas“).
Dėmesio fokusavimas: dėmesio objektas suvokiamas visų pirma pagal salientinius (atraktyvius, patraukiančius dėmesį) požymius ir su jais yra siejamas. Pvz., viešumoje pasirodęs politikas yra atpažįstamas ir suvokiamas pagal savo partinę priklausomybę (kaip „socialistas“, „anarchistas“ ir taip toliau, ir tai yra laikoma vienais iš svarbiausių dalykų).
[taisyti] Prietarų kaita
[taisyti] Stabilumas
Prietarams ginti naudojami:
- Dalykiniai argumentai kaip išimtis, todėl apskritai negalioja kaip argumentai (žinoma, kad yra ..., betgi ...)
- Asmeniniai argumentai (argumentum ad hominem)
- Kitokios informacijos nepriėmimas, ignoravimas, nepagrįstas aleternatyvių šaltinių atmetimas
- Dėmesio nukreipimas nuo dalyko, dažnai į šaltinį, kuriame teiginių teisingumas negalimas patikrinti, bet kurie patvirtina prietaro pagrindą
- Nuobodulys
[taisyti] Žiūrėkite taip pat
- Klišė, Stereotipas, resentimentas, intolerancija, Diskriminavimas.
