Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai – specialios įstatymo ar sandorio šalių numatytos priemonės, kurių taikymas ne tik skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę, bet ir apsaugo bei patenkina kreditoriaus interesus.
Tai gali būti tradicinės Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos priemonės:
- netesybos (bauda, delspinigiai);
- įkeitimas (kilnojamojo daikto įkeitimas, hipoteka);
- laidavimas;
- garantija;
- rankpinigiai.
Sandoriui užtikrinti gali būti pasinaudota vienu iš šių būdų arba keliais iškart. Galimas ir prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės užtikrinimas, pavyzdžiui, laidavimo užtikrinimas įkeitimu.
[taisyti] Alternatyvūs prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai
Be tradicinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, leidžiama pasinaudoti ir kitomis sutartyje numatytomis priemonėmis – alternatyviais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais:
- daikto sulaikymas;
- draudimas (kreditų draudimas, civilinės atsakomybės draudimas);
- netesėjimo bauda.
Ekonomikos pokyčiai pasaulinėje rinkoje lėmė alternatyvių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų įteisinimą. Laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis sparčiai plėtojantis ekonominiam bendradarbiavimui tarp valstybių, vienodinant Europos monetarinę bei muitų sistemas, prievolinė teisė tapo labai įvairi ir seniai peržengė vienos valstybės ribas. Tai verčia kreditorius taikyti kuo palankesnes bendradarbiavimo sąlygas savo partneriams, kartu siekiant maksimaliai apsaugoti savo interesus.
Todėl remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, kuriame sakoma, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarčių laisvės principu, teigiančiu, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir kitokias šio Kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, galima teigti, kad visi civilinės teisės subjektai gali laisvai savo nuožiūra taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Tokią nuostatą reglamentuoja galiojančio Civilinio kodekso 6.70 straipsnis – be tradicinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų: netesybų, įkeitimo, laidavimo, garantijos bei rankpinigių, leidžiama pasinaudoti kitomis sutartyje numatytomis priemonėmis.
