Aptarimas:Pseudomokslas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

teorijas pagrindžiančių faktų kiekis iš esmės mažai ką bendro turi su skirstymu į mokslą ir pseudomokslą. Dažnai ir mokslinės teorijos būna menkai pagrįstos faktais, pavyzdžiui apie juodasias skyles tiesioginės informacijos beveik nėra. Esmė yra, kaip tos teorijos atsiranda, kaip toliau su jomis elgiamasi, ypač - tyrinėjama ar ne ir pan., straipsnyje gan konkrečiai aprašiau. Taip "ant greitųjų" neprisimenu nei vieno atvejo, kai pseudomokslinė teorija surinkus papildomų faktų taptų moksline. Todėl išėmiau Dirgėlos papildymą. Nomad 21:30, 1 Bir 2005 (EEST)

T.p. nelabai supratau sakinio "daugeliu atveju pseudomokslas ribojasi su šarlatanizmu, sektų veikla, maginiu pasaulio pažinimu". Nomad 21:34, 1 Bir 2005 (EEST)

Maginis suvokimas - tai tiesiog kitoks (religinis, archaiškas, filosofinis, etc.) pasaulio suvokimas, žr., Magija, tipiški pavyzdžiai - alchemija, astrologija. Šarlatanizmas - tai tiesiog apgavystės, kurios kai kada būna pateikiamos, kaip, atseit, mokslas, pvz., šaltoji termobranduolinė sintezė. Sektų veikla - žr., pvz., kad ir Scientologija, kur sekta savo ideologiją pateikia kaip mokslą (gana tipiškas atvejis daugeliui sektų). Gryno pseudomokslo atvejų būna retai, pvz., Lysenkos teorijos. --Tractor 01:23, 2 Bir 2005 (EEST)

Ne ne, aš tas visas savokas žinau ;) Man įdomu, ką šiame kontekste reiškia ribojasi - ar "netoli to", ar "tai tas pats, kas" ar dar kaip? Negalvokite kad kabinėjuosi prie smulkmenų, tiesiog jei jau pretenduojame į enciklopediją, viskas turi būti tikslu. Bent aš taip manau Nomad 09:31, 2 Bir 2005 (EEST)

"Ribojasi" - galima pakeisti į "persikloja", "dalinai sutampa", "kai kuriais atvejais sutampa", "turi daug panašumų", etc. Pvz., Astrologija - mokslo požiūriu - tai tipiškas pseudomokslas, tačiau tai kartu ir tam tikra, iš vidaus neprieštaringa sąvokų sistema, kuri gali egzistuoti pati sau, t.y., tam tikras maginis pasaulio suvokimas, kuris gali būti aprašytas, išvengiant vidinių logikos klaidų (būtent vidinių, ne išorinių). Konfliktas šiuo atveju kyla dėl to, kad astrologijos sąvokų sistema ir supratimas prieštarauja (kertasi) su mokslinių sąvokų sistema ir supratimu. --Tractor 14:48, 2 Bir 2005 (EEST)

Skyrelyje „Kriterijai“ nemažai formuluočių pernelyg kategoriškos. Pavyzdžiui, „Pseudomokslo teiginiai neatitinka nė vieno jų.“ Juk neretai pseudomokslas kartais irgi paaiškina anksčiau turėtus duomenis (žemiau tekste duotas pavyzdys su maro epidemijos paaiškinimu). Gal tiksliau būtų sakyti, kad jis neatitinka dalies kriterijų. Arba toliau: rašoma, kad „Gavus teorijai prieštaraujančius duomenis, moksle teorija arba pataisoma, arba visai jos atsisakoma. Pseudomoksle tokie duomenys paprasčiausiai ignoruojami.“ Tai labai kategoriškai suformuluotas mokslo (ne pseudomokslo) vertinimas. Juk yra daugybė mokslo istorijos tyrimų, kuriais siekiama patvirtinti (arba paneigti), kad vienu ar kitu konkrečiu istoriniu atveju buvo ignoruojami priimtų mokslinių teorijų neatitinkantys duomenys

Buvo tai buvo, tačiau sąmoningo faktų ignoravimo ir duomenų klastojimo mokslininkai ir savo pačių veikloje mokslu nelaiko. Paskelbus tokį straipsnį žinomame žurnale, galima prarasti teisę ateityje bet ką skelbti tame, o neretai ir kai kuriuose kituose žurnaluose. Kertinis reikalavimas mokslo darbui - kad įvairiose laboratorijose pakartoję tą patį bandymą kiti mokslininkai gautų panašius rezultatus. Būtent taip ir atsikratoma įvairių tendencingų vertinimų. Jei pseudomokslu laikoma kryptis irgi kaupia eksperimentinius duomenis ir pagal juos taiso savo teiginius, matyt galima rimtai ginčytis dėl jos statuso. Audriusa 15:25, 1 Vasario 2006 (EET)

Galbūt teksto autorius čia ir teisus, bet jis formuluoja savo teiginius pernelyg kategoriškai, neatsižvelgdamas į įvairius istorinius argumentus, kuriais tuos teiginius būtų galima ginti arba kritikuoti. Čia reikėtų atsižvelgti pvz. į T. Kuhno „Mokslinių revoliucijų struktūrą“ (1962; ši knyga yra išversta ir į lietuvių kalbą) bei į milžinišką literatūrą, kurią ši knyga išprovokavo. --193.219.5.251 23:51, 30 Spalio 2005 (EET)

[taisyti] Lysenkoizmui - NE!

išmečiau visai nežmonišką terminą "lysenkoizmas". Bet jeigu kas nors kvalifikuotai įvardins Lysenkos pseudomokslą, tai tebūnie (Lysenkos jarovizacijos teorija?)

Akupunktūra, mano nuomone, per drąsiai įdėta į pseudomokslų sąrašą. Tada čia turėtų atsidurti ir leidiniai apie masažą. Jau geriau įkelkime virgulininkus, nes vokiečių mokslo skeptikų draugija jau daug metų taip ir negauna įrodymų, kad virgulininkai sugeba aptikti po žee judančius skysčius Konsultantas 11:21, 1 Vasario 2006 (EET)

Konsultantas 11:21, 1 Vasario 2006 (EET)

[taisyti] Dėl neutralumo

Poskyriai „Kriterijai“ ir „Labiausiai žinomi pseudomokslai“ nėra neutralūs.

Pirmąjį poskyrį derėtų ištaisyti pakeičiant tokias formuluotes kaip „moksliškumo kriterijai yra...“ į „moksliškumo kriterijais paprastai laikoma...“ (pateikiant nuorodas į mokslo filosofų ir mokslininkų darbus). Kol to nepadaryta, šis straipsnis tėra žmones klaidinanti saviveiklinė mokslo filosofija. Ją vadinu klaidinančia dėl to, kad teiginiai, dėl kurių teisingumo ne visi žymūs mokslo filosofijos atstovai sutaria, čia pateikiami kaip visuotinai priimti (nenurodomi juos gynę autoriai, dėstoma tiesiogine kalba).

Pavyzdžiui, prie teiginio, kad mokslinės teorijos turi būti „suformuluotos taip, kad būtų galimybė jas paneigti“ galima pridėti išnašą į K.R.Popperio darbus. Šis autorius pasiūlė teorijų falsifikacijos kriterijų ir manė, kad pagal tai galima atskirti mokslą nuo pseudomokslo. Tas kriterijus buvo ir daug kritikuojamas (ne tik siekiant apginti pseudomokslą).

Antrąjį poskyrį būtų galima pataisyti įdedant maždaug tokius žodžius: „pseudomokslui remiantis aukščiau minėtais kriterijais dažniausiai priskiriama...“ Tam tikros teorijos priskyrimas pseudomokslui yra labai griežtas jos vertinimas. Jei jis būtų pateikiamas nenaudojant tiesioginės kalbos, skambėtų kur kas neutraliau.--Aslinis 12:51, 1 Vasario 2006 (EET)

Jaunas mokslininkas šituos kriterijus paprastai sužino ne iš filosofinės literatūros o tiesiogiai iš savo mokslinio vadovo, profesoriaus. Todėl jau kiekvienas doktorantas visus juos žino, nors pareikalavus "cituoti šaltinius" greičiausiai pasimestų. Gerai, žinoma, būtų jei kas rimtai panagrinėtų kodėl manoma taip ar ne kitaip. Aš esu dirbęs keletoje laboratorijų (ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse) ir visur tikrai kategoriškai pripažįstami būtent šie keturi kriterijai (daryk išvadas iš bandymų, paaiškink kas gauta ansčiau, bandymus turi sugebėti pakartoti kiti). Visi mano kada nors skaityti biologijos ir fizikos straipsniai (o jų per daugelį metų esu matęs visokių ir nemažai) parašyti laikantis būtent šių principų. Jei jau labai reikia neutralumo, matyt tektų rašyti "absoliuti dauguma mokslininkų kategoriškai įsitikinę jog (...) bet ... (nežinau kas turėtų sekti po bet). Audriusa 15:37, 1 Vasario 2006 (EET)

Neneigiu, kad dabartinis straipsnio tekstas atspindi biologijos ir fizikos atstovų požiūrį. Tačiau manau, kad pristatyti šį požiūrį kaip vienintelį yra negerai. Mokslo filosofijoje yra ir daug kitų požiūrių. (Būta netgi manančių — pvz. Paul Feyerabend — kad visuotiniai moksliškumo kriterijai neegzistuoja.)

Taip pat nemanau, kad šią problemą galima išspręsti sukuriant straipsnio poskyrius „Biologų ir fizikų požiūris“ ir „Mokslo filosofų požiūriai“. Mat dabartiniame straipsnio tekste pristatyti moksliškumo kriterijai (biologų ir fizikų požiūris?) sutampa su kai kurių filosofų pažiūromis (apie tai rašiau aukščiau), tačiau čia jie suformuluoti labai netiksliai, daugiaprasmiškai. Pvz. kaip reikėtų suprast žodį „išplaukti“ sakinyje „Mokslinės teorijos (...) turi išplaukti iš stebėjimų arba eksperimentų duomenų“? Juk turbūt čia nekalbama apie tai, kad teorijų teiginius galima logiškai dedukuoti iš teiginių apie stebėjimus (tai būtų aiški netiesa).--Aslinis 12:25, 28 Vasario 2006 (EET)