Pustonis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pustonis yra mažiausias intervalas, naudojamas diatoninėse tonacijose, tad ir visoje vakarietiškoje muzikoje. Pustonio pavyzdžiu gali būti paspausti du gretimi pianino klavišai arba gitaros styga, prispausta gretimuose skirsniuose. Tiksli pustonio vertė yra priklausoma nuo naudojamos temperacijos.
Diatoninėje dermėje yra skiriami du pustonio porūšiai, nors garsiniu požiūriu jie yra ekvivalentūs. Jei pustonio intervalas susidaro tarp natų, kurios žymimos ta pačia raide ir skiriasi tik modifikatoriumi, jis yra vadinamas chromatiniu pustoniu. Pavyzdžiui, pustonis tarp C ir C# yra chromatinis. Kartais literatūroje sinonimiškai naudojama sąvoka išplėstasis unisonas. Kita vertus, jei pustonis yra tarp natų, žymimų skirtingais simboliais, jis yra vadinamas diatoniniu pustoniu. Toks pustonis, pavyzdžiui, yra tarp C ir Db. Literatūroje šis pustonis dažnai vadinamas mažąja sekunda. Akivaizdu, kad abu pavyzdiniai intervalai yra identiški, todėl šis skirstymas yra veikiau teorinis.
Lygiojoje temperacijoje, visų pustonių santykiniai dydžiai yra vienodi ir yra lygūs šimtui centų arba , o visus kitus diatoninius intervalus galima išreikšti sveikuoju pustonių skaičiumi, tarkim, oktava yra lygi dvylikai pustonių, o kvinta – septyniems. Analogiškai, vienas tonas lygiojoje temperacijoje yra lygus dviems pustoniams (iš ko ir kilo toks pavadinimas).
Tonai ir pustoniai dažnai naudojami sutrumpintai apibrėžti diatoninėms gamoms, tarkim, užrašas T-T-P-T-T-T-P, kuriame T atitinka toną, o P – pustonį, apibūdina intervalus tarp garsų standartinėje mažorinėje gamoje.
Derinimo sistemose, skirtingose nuo lygiosios temperacijose, oktava nėra dalinama į vienodo dydžio pustonius, o neretai įmanoma situacija, kad ir nė vienas iš pustonių tokioje dermėje nebus lygus lygiosios temperacijos pustoniui.