Ramajana
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ramajana (sanskrit. – rāmāyaṅa sudaryta iš Rāma + ayana) – pagarsėjusi senovės Indijos poeto Valmikio poema, kurioje epiškai aprašomos Ramos ir jo žmonos Sitos kelionės (sanskr. ayana; plg. lietuvių eina, ėjimai). Ramajaną sudaro apie 24 tūkst dvieilių (vadinamų „šlokais“), užrašytų septyniose knygose, kurios vadinamos kandomis (sanskrit. kaṅḍa):
- Bala-kanda arba Adi-kanda [lietuviškai Jaunystės knyga];
- Ajodja-kanda (sanskrit. Ayodyakaṅḍa) [lietuviškai Ajodjos karalystės knyga];
- Aranja-kanda (sanskrit. – Araṅyakaṅḍa) [lietuviškai Miško knyga];
- Kiškindhja-kanda (sanskrit. – Kiṣkindhya-kaṅḍa) [lietuviškai Beždžionių karalystės knyga];
- Sundara-kanda [lietuviškai Sundaros knyga; Sundara – kitas Hanumano vardas.];
- Judha-kanda (sanskrit. – Yuddha-kaṅḍa) [lietuviškai Karo knyga];
- Utara-kanda (sanskrit. – Uttara-kaṅḍa) [lietuviškai Vėlesnių įvykių knyga].
Laikoma, kad dalis pirmos knygos ir septinta knyga yra pridėtos vėliau.
Poemoje rašoma apie Ramą ir Sitą, kai po išsiskyrimo jie vėl buvo kartu ir užėmė Ajodjos karaliaus ir karalienės sostus. Ramajanoje aprašomas Ramos būdas yra laikomas tobulo žmogaus pasiaukojimo pavyzdžiu, kai žmogus prisiima kančias ir atsižada savęs su nepaprasta kantrybe.
Poemos autorius Valmikis matyt yra buvęs brahmanų kastos atstovas, susijęs su Ajodjos karališkąja šeima. Ir nors yra išlikusios trys poemos redakcijos, visos jos akivaizdžiai remiasi prarasta pirmine redakcija, kuri sudaro 2-6 knygų pagrindą, ir kurios, kaip laikoma bei įrodoma, yra parašytos vieno ir to paties žmogaus. Todėl Ramajaną reikia laikyti kitokiu kūriniu nei Mahabharatą, kurią sudaro skirtingų epochų ir nevienodų pažiūrių autorių kūryba.
