Rapolas Juška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rapolas Juška (1905 m. kovo 5 d. Broktone – 1982 m. liepos 24 d. Kanzase, JAV) – vargonininkas, chorvedys, dainininkas (bosas).

[taisyti] Biografija

Muzikos pradėjo mokytis pas savo tėvą vargonininką V. Jušką. Tėvui mirus, turėdamas vos 12 metų užėmė jo vietą. 1918 pradėjo vargonininkauti Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Providence, RI, o nuo 1921 taip pat Šv. Kazimiero parapijoje New Havene, CT. Dirbo ir kartu mokėsi. Iš pradžių New England konservatorijoje Bostone, MA, o vėliau Jeilo universiteto muzikos mokykloje. 1924 – 1926 vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapijoje Elizabethe, NJ, o 1925 – 1929 Aušros Vartų parapijoje Worcesteryje, MA. Buvo pirmasis šios parapijos vargonininkas ir choro vadovas, statęs stambius vokalinius kūrinius. Gavęs stipendiją, trejus metus studijavo dainavimą Curtis muzikos institute Philadelphijoje ir pas buvusį Paryžiaus konservatorijos prof. Gregorzą. Baigęs studijas, 1929 – 1931 dainavo Philadelphijos operoje, kur sukūrė apie 26 įvairių muzikinių veikalų vaidmenis. 1930 pradėjo vargonininkauti Šv. Alfonso parapijoje Baltimorėje, MD, kurį laiką vedė lietuviško radijo muzikos valandėles. 1934 – 1944 buvo Šv. Petro lietuvių parapijos vargonininkas ir choro vadovas Bostone. Čia pakartotinai pastatė nemaža stambių muzikinių veikalų: Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“, Č. Sasnausko kantatą „Broliai“, S. Šimkaus baladę „Nugrimzdęs dvaras“, M. Petrausko operetę „Consilium facultatis“, J. Žilevičiaus „Vytauto Didžiojo kantatą" ir kt. Su choru ir kaip solistas daug koncertavo, dalyvavo radijo programose. L. Stokowskiui diriguojant, 1945 m. kovo 19 d. – 1945 m. kovo 20 d. dainavo solo J. S. Bacho Švento Mato Pasijų koncertuose New Yorko Muzikos centre. Šis veikalas buvo atliktas ir kituose JAV didžiuosiuose miestuose.

Nuo 1922 R. Juška buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys, taip pat ir New Yorko-New Jersio provincijos narys, 1922 išrinktas vicepirmininku. Vadovavo bažnytinės muzikos kursams, kuriuos lankė kunigai, seserys vienuolės, vargonininkai ir mokytojai. Daug metų leidyklose buvo natų ir plokštelių leidimo vyr. redaktorius ir vedėjas, žurnalų redkolegijos narys. Įvairiose vyskupijose surengė bažnytinės muzikos kursų.

[taisyti] Šaltinis

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.