Revoliucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Revoliucija – politinių konfliktų tarp piliečių ir valdžios institucijų rūšis, kai piliečiai protestuoja ne prieš kurį nors vyriausybės sprendimą ar įstatymą, o apskritai prieš vyriausybę ir jos politiką. Pagrindinė revoliucijos ir pilietinio karo skirtumas yra tas, kad šiuo atveju konfliktuojančių pusių jėgos yra nelygios. Nepasitenkinimas vyriausybe dėl kokių nors priežasčių yra apėmęs didžiąją dalį visuomenės. Vyriausybė negali remtis net jėga, nes revoliucijų metu pagrindinės represinės struktūros, tokios kaip armija ar policija, paprastai irgi pereina į piliečių pusę arba nesikiša į konfliktą. Todėl revoliucijų metu paprastai paprastai senoji vyriausybė yra pašalinama ir pakeičiama nauja, turinčia piliečių pasitikėjimą.

Svarbiausias revoliucijos požymis yra esmingas vyriausybės politikos turinio pasikeitimas. Klasikinis revoliucijos pavyzdys – Prancūzijos didžioji revoliucija (1789-1799), nuvertusi seną absoliutaus monarcho vyriausybę, kurios politika buvo nebepriimtina didžiajai Prancūzijos gyventojų daugumai.