Ribinių krūvių teorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ribinių krūvių teorija – universali teorija, pritaikoma įvairiose gyvenimo srityse, siekiant treniruoti žmogiškuosius išteklius, didinti fizines bei psichines galias, nepaliaujamai plėsti savo galimybių ribas.
Ji remiasi dialektika – priešybių vienybe ir kova. Žmogus stiprėja, nuolat ir tikslingai nugalėdamas kliūtis, telkdamas savo fizinius, intelektinius ir emocinius išteklius. Kuo sudėtingesnė kliūtis, tuo labiau aktyvinami rezervai, iki maksimalių galimybių įtempiamos jėgos.
[taisyti] Statika versus dinamika
Tokiomis galių akumuliavimo akimirkomis pasiekiama didelių aukštumų. Veikla ir pasirinktas kelias, kupinas kliūčių ir kovos, sudaro sąlygas ištraukti nenaudojamus išteklius iš savo biogalaktikos gelmių, mokytis kovoti ir nugalėti. Žmogus turi nevengti nugalėti jo kelyje pasitaikančių kliūčių, o turi telkti savo jėgas ir įveikti užtvaras.
Esant lygiam gyvenimo keliui, kuriame absoliutus štilis, žmogaus potencialios galios lieka nenaudojamos. Dinamika, judėjimas ne tik padeda išlaikyti esamus išteklius, bet ir juos stiprinti. Nenaudojimas skatina suglebimą, atrofavimąsi. Tai galima pastebėti ir gamtoje: ten, kur tekantis vanduo, įveikęs galingas klūtis sustoja, tampa tvenkiniu, po to pelke, kuri galiausiai užanka (ekologinė sukcesija).
[taisyti] Krūvių dydžiai
Kliūtis neturi būti per daug galinga. Ji turi būti įveikiama, nugalima. Treniruočių metu turi būti nuosekliai didinami krūviai. Taip telkimai rezervai. Organizmas turi dirbti protinga apkrova. Dirbti tiek, kiek leidžia galimybės. Riba ištiriama empiriškai- pamažu ir nuolat padidinus krūvius, – analizuojama organizmo reakcija. Treniruotės neturėtų alinti organizmo, todėl būtina dozuoti pratimus, mokėti protingai organizuoti darbą ir krūvius.
Pasak Nikolajaus Amosovo, panaudojant fizinius rezervus (širdies darbo našumą, plaučių ventiliaciją, raumenis), didėja ir intelekto galimybės. Jas plėsti padeda ne tik proto gimanstika, bet ir elementari fizinė kultūra. Kelių minučių mankšta nepadeda net priartėti prie didžiulių žmogaus organizmo rezervų. Todėl reikalingi protingi krūviai- pratimų kompleksas, kai sportuojama kone iki pridusimo (tempas- 1000 judesių per 25-40 minučių).
Krūvių dydį padeda nustatyti treneris, fizioterapijos specialistas. Maksimumo pasiekimui būtinos bent 6 mėnesių treniruotės. Priprasti, persiorientuoti prie pratimų komplekso nelengva. Tam reikia nuolatinių ir periodiškų treniruočių, įdėmiai stebint savo organizmą ir reaguojant į neigiamą reakciją, esant perkrūviui.
