Ribiniai kaštai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta - Straipsnis turi prasidėti aiškiu apibrėžimu
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Augant gamybai papildomo produkto vieneto ribinės sąnaudos mažėja, bet paskui pradeda didėti.

Ribinės sąnaudos (angl. Marginal costs) – gamybos sąnaudų padidėjimas, atsiradęs gaminant papildomą prekės vienetą. Formulėse dažnai žymimi raidėmis „MC“.

Gamindamas vienodą produkcijos kiekį, gamintojas patiria vienodas sąnaudas. Jeigu gamintojas padidins gamybą nors vienu vienetu, iš karto visos išlaidos padidės. Skirtumas tarp išlaidų, kokias patyrė gamintojas prieš ir po produkcijos gaminimo padidinimo vadinamas ribinėmis sąnaudomis. Tai yra papildomo produkcijos vieneto pagaminimo išlaidos.

Ribinės sąnaudos taip pat suprantamos kaip vartotojo papildomo produkto įsigijimo sąnaudos. Žinoma, dažniausiai eiliniai produktai kainuoja vienodai, bet gali būti ir išimčių.

[taisyti] Pavyzdys

Gavėjas išgauna apie 60 tonų vario per dieną, visos išlaidos sudaro 150 000 Lt. Jei jis norėtų išgauti po 61 toną per dieną, tai jam kainuotu 152 000 Lt. 1 tonos išlaidų augimas sudarytu 2 000 Lt., tai yra ribinės sąnaudos.

[taisyti] Matematinis skaičiavimas

Matematiniu skaičiavimu ribinės sąnaudos yra funkcijos išvestinė produkcijos gamybos kiekio atžvilgiu.

$MC=\frac{dTC}{dQ}$

kur:

$M C$ – ribinės sąnaudos
$T C$ – visos išlaidos
$Q$ – produkcijos kiekis

Ribinės sąnaudos parodo visų išlaidų priklausomybę nuo produkcijos kiekio.

[taisyti] Reikšmė ekonomikoje

Ribinės sąnaudos yra svarbus mikroekonominis rodiklis. Jų atsiradimą sąlygojo pastebėjimas, kad gamintojas, gamindamas skirtingus produkcijos kiekius, patiria nevienodas išlaidas vienam produkcijos vienetui pagaminti. Pastebėta, kad tipiniuose ūkiniuose procesuose gaminant daugiau produkcijos, jos ribinės sąnaudos mažėja iki tam tikro lygio, bet paskui vėl pradeda didėti.

Ribinių sąnaudų analizė atliekama tiriant gamintojo elgesį keičiant produkcijos gamybos kiekį siekiant didžiausios naudos.

Pagal ekonomikos teoriją ribinės sąnaudos negali būti neigiamos, todėl papildomo gaminio vieneto pagaminimas visų išlaidų nesumažina.

Kai kuriose gamybos rūšyse, augant gamybai, ribinės sąnaudos iš karto mažėja. Tai įtakoja pastovios išlaidos, nes jos nesikeičia priklausomai nuo pagamintos produkcijos kiekio.