Ribinis ryškis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ribinis ryškis yra silpniausios stebimos žvaigždės (arba kito dangaus šviesulio) regimasis ryškis, stebint (registruojant) duotu instrumentu. Ribinis ryškis taip pat priklauso nuo apšviestumo fono.
Kai kuriais atvejais ribinis ryškis reiškia absoliutų aptikimo slenkstį. Moksliniuose tyrimuose ribinis ryškis kartais nusakomas palyginant jį su stebėjimo paklaidomis (pvz., 10 ryškis ties 20 sigma). Kartais ribinis ryškis naudojamas kartu su stebėjimo metodo pavadinimu (pvz., 10 ryškis fotometrijoje. Dažnai tai reiškia, kad tokie detektoriai gali užregistruoti daug silpnesnius signalus, nei kad juos patikimai išmatuoti.)
Tarptautinė Tamsaus Dangaus Asociacija (International Dark-Sky Association) kovoja prieš dangaus taršą bereikalingais šviesos šaltiniais.
[taisyti] Ribinis ryškis mėgėjiškoje astronomijoje
Ribinis ryškis čia yra silpniausia žvaigždė, matoma plika akimi. Žmonių gyvenamose srityse dėl šviesos taršos stebimos tik gana ryškios žvaigždės. Taip, pavyzdžiui, Niujorko pakraščiuose ribinis ryškis yra 4, Niujorko centre, Manhetene ribinis ryškis yra apie 2. Užmiesčiuose ribinis ryškis paprastai yra apie 6. Tačiau iš kai kurių vietovių galima matyti žvaigždes iki 8 ryškio.
 |
Šis astronominis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
