Saločių Šv. Juozapo bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saločių Šv. Juozapo bažnyčia, – Panevėžio vyskupija, Pasvalio dekanatas.
Stovi Pasvalio rajone, Saločių miestelyje, Mūšos g. 1, Mūšos upės kairiajame krante. Mūrinė. Įrengta 1945 m.
[taisyti] Istorija
1514 m. Barbora Pečkaitė įsteigė parapiją ir jai paskyrė žemės ir miško. Ji ir jos įpėdiniai Liutkai įsipareigojo išlaikyti kleboną, kasmet skirdami jam 5 kapas grašių.
1528 m. Albertas Kmita turtus padidino. Klebonas iš Saločių dvaro gaudavo įvairių privilegijų, už tai jis turėjo išlaikyti mokytoją arba klieriką. Pirmoji Saločių bažnyčia buvo maža, medinė. XVI a. antrojoje pusėje Biržų Radvilos atėmė katalikų parapijos turtus, bažnyčią sugriovė ir jos vietoje pastatė reformatų maldos namus.
1632 m. katalikai iškėlė Radvilai bylą ir po kurio laiko ją laimėjo. Apie 1644 m. pastatyta katalikų bažnyčia. Jai paskirtas Tauprių kaimas. Apie 1755 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia.
1835 m. atnaujinta.
1841 m. Saločiuose gyveno 4 kunigai, klebonas valdė 8 valakus žemės. Klebonas Konstantinas Orlauskas gavo Kauno gubernatoriaus leidimą remontuoti bažnyčią. Remonto pretekstu jis 1873 m. pastatė naują medinę.
1879 m. ją konsekravo pavyskupis Aleksandras Beresnevičius. Kauno gubernatorius 1887 m. leido apmūryti kapines.
1900 m. bažnyčia išdažyta.
1911 m. Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius įsteigė arbatinę. Klebonas Aleksandras Štombergas 1926 – 1928 m. bažnyčią atnaujino ir sutvirtino.
1944 m. liepos 26 d. ji ir varpinė sudegė, varpas išsilydė.
[taisyti] Architektūra
Bažnyčia 1945 m. įrengta mūrinėje dviaukštėje klebonijoje (administratorių kunigų Kazimiero Pukenio ir Antano Balaišio rūpesčiu). Šventoriuje palaidotas klebonas Aleksandras Štombergas.
